- Šiąnakt Jonavoje matosi Jupiteris, Saturnas, Marsas, Uranas ir Neptūnas.
- Jupiteris: matosi ryte, nuo 03:10, aukščiausiai 37° pietryčiuose apie 06:50.
- Saturnas: matosi visą naktį, aukščiausiai 37° pietuose apie 01:10.
- Marsas: matosi ryte, nuo 01:30, aukščiausiai 48° pietryčiuose apie 06:50.
- Tamsu nuo 20:09 iki 06:16, Saulė leidžiasi 18:51.
- Mėnulis apšviestas 25 %: netrukdo stebėti.
- Artimiausias meteorų lietus – Drakonidai, pikas spalio 8 d., iki 10 meteorų per valandą.
Vaizdas žiūrint tiesiai aukštyn: centre zenitas, kraštas – horizontas, šiaurė viršuje, rytai kairėje. Pastumkite laiką ir pamatysite, kaip dangus sukasi per naktį.
Planetos šiąnakt Jonavoje
Penkios planetos, kurias galima pamatyti be jokių prietaisų, ir Mėnulis. Laikas – vietinis, kryptis ir aukštis nurodyti tuo metu, kai planeta tamsiame danguje pakyla aukščiausiai.
Pietryčiuose, 39° virš horizonto, apie 06:50
- Teka
- 01:41
- Leidžiasi
- —
- Ryškumas
- −8.8
- Žvaigždynas
- Vėžys
- Atstumas
- 374 000 km
- Apšviesta
- 25 %
Mėnulis per naktį pasislenka apie 6° ir kiekvieną vakarą teka vidutiniškai 50 minučių vėliau. Šviesus Mėnulis užgožia blankias žvaigždes ir meteorus.
- Teka
- —
- Leidžiasi
- 18:28
- Ryškumas
- −4.6
- Žvaigždynas
- Mergelė
- Atstumas
- 48 mln. km
- Apšviesta
- 11 %
Ryškiausias taškas nakties danguje po Mėnulio. Vadinama Vakarine arba Aušrine žvaigžde, nes niekada nenutolsta nuo Saulės toliau nei 47°.
Pietryčiuose, 37° virš horizonto, apie 06:50
- Teka
- 02:20
- Leidžiasi
- —
- Ryškumas
- −1.9
- Žvaigždynas
- Liūtas
- Atstumas
- 877 mln. km
Didžiausia planeta, ryškus baltas taškas. Pro žiūronus matyti iki keturių didžiųjų palydovų, kurie per naktį keičia vietą.
Pietryčiuose, 48° virš horizonto, apie 06:50
- Teka
- 00:40
- Leidžiasi
- —
- Ryškumas
- 1.1
- Žvaigždynas
- Vėžys
- Atstumas
- 244 mln. km
Rausvas, ramiai šviečiantis taškas. Ryškumas per dvejus metus keičiasi kelis kartus: ryškiausias opozicijos metu.
Pietuose, 37° virš horizonto, apie 01:10
- Teka
- 18:55
- Leidžiasi
- 07:23
- Ryškumas
- 0.2
- Žvaigždynas
- Banginis
- Atstumas
- 1 262 mln. km
Gelsvas, ramus taškas. Žiedus pamatysite tik pro teleskopą, net nedidelį: užtenka 25–30 kartų didinimo.
- Teka
- —
- Leidžiasi
- 19:07
- Ryškumas
- −0.1
- Žvaigždynas
- Mergelė
- Atstumas
- 166 mln. km
- Apšviesta
- 71 %
Arčiausia Saulės planeta. Matosi tik žemai prie horizonto netrukus po saulėlydžio arba prieš saulėtekį, ir tik kelias savaites per kartą.
Pro žiūronus ar teleskopą taip pat: Uranas – matosi ryte, nuo 21:10; Neptūnas – matosi visą naktį.
Naktis valandomis
Kiekviena juosta rodo, kada šviesulys yra virš horizonto. Ryškioji dalis – kai jis aukščiau 5° ir dangus jau pakankamai tamsus: tada jį tikrai pamatysite.
Artimiausi reiškiniai
Kas vyks danguje per 30 dienų: Mėnulio fazės, Mėnulio ir planetų susitikimai, meteorų lietūs, opozicijos ir užtemimai. Laikas vietinis.
| Data | Reiškinys | Ką pamatysite |
|---|---|---|
| pir spalio 5 d. | Mėnulis prie Marso | Tarp jų apie 1,1°. Ieškokite Marso šalia Mėnulio. |
| ant spalio 6 d. | Mėnulis prie Jupiterio | Tarp jų apie 0,3°. Ieškokite Jupiterio šalia Mėnulio. |
| ket spalio 8 d. | Drakonidai: meteorų lietaus pikas | Iki 10 meteorų per valandą idealiame danguje. Mėnulis apšviestas 4 %, netrukdys. |
| pen spalio 9 d. | Pietų Tauridai: meteorų lietaus pikas | Iki 5 meteorų per valandą idealiame danguje. Mėnulis apšviestas 0 %, netrukdys. |
| šeš spalio 10 d.18:50 | Jaunatis | Tamsiausios naktys mėnesyje: pats geriausias metas žvaigždėms ir meteorams. |
| pir spalio 12 d. | Mėnulis prie Veneros | Tarp jų apie 2,8°, bet Venera tą naktį nesimato. |
| pir spalio 12 d.13:06 | Merkurijus toliausiai nuo Saulės | 25° vakaro pusėje. Šioje platumoje šį kartą per žemai, beveik nesimatys. |
| pir spalio 12 d. | Mėnulis prie Merkurijaus | Tarp jų apie 2,0°, bet Merkurijus tą naktį nesimato. |
| sek spalio 18 d.19:13 | Priešpilnis | Pusė Mėnulio disko apšviesta, vakare jis pietuose, nusileidžia apie vidurnaktį. |
| tre spalio 21 d. | Orionidai: meteorų lietaus pikas | Iki 20 meteorų per valandą idealiame danguje. Mėnulis apšviestas 75 %, matysis tik ryškiausi meteorai. |
| pir spalio 26 d.06:12 | Pilnatis | Mėnulis šviečia visą naktį ir užgožia blankias žvaigždes bei meteorus. |
| sek lapkričio 1 d.22:28 | Delčia | Mėnulis teka apie vidurnaktį, todėl vakaras tamsus. |
| pir lapkričio 2 d. | Mėnulis prie Marso | Tarp jų apie 1,0°. Ieškokite Marso šalia Mėnulio. |
| ant lapkričio 3 d. | Mėnulis prie Jupiterio | Tarp jų apie 0,5°. Ieškokite Jupiterio šalia Mėnulio. |
Sąlygos stebėti šiąnakt
Dangus tamsus nuo 20:09 iki 06:16: 10 val. 7 min. stebėjimui.
Mėnulis apšviestas 25 %, teka 01:41: netrukdo stebėti. Mėnulio fazė šiandien →
Geomagnetinė audra (Kp 5,3): šiaurės pašvaistė galima žemai šiaurėje; dažniau ją užfiksuoja fotoaparatas nei akis. Magnetinės audros →
Meteorų lietūs 2026–2027 m.
Pagrindiniai metų meteorų lietūs pagal Tarptautinės meteorų organizacijos (IMO) kalendorių. Piko data apskaičiuota pagal Saulės padėtį, Mėnulio apšviestumas – piko metu. „Per valandą“ – kiek meteorų matytų stebėtojas idealiai tamsiame danguje, kai spinduliavimo taškas zenite; realiai pamatysite mažiau.
| Meteorų lietus | Pikas | Aktyvus | Per valandą | Mėnulis per piką | Kilmė |
|---|---|---|---|---|---|
| Drakonidai | spalio 8 d. | spalio 6 d. – spalio 10 d. | 10 | 4 % | 21P/Giacobini–Zinner |
| Pietų Tauridaiaktyvus dabar | spalio 9 d. | rugsėjo 10 d. – lapkričio 20 d. | 5 | 0 % | 2P/Encke |
| Orionidaiaktyvus dabar | spalio 21 d. | spalio 2 d. – lapkričio 7 d. | 20 | 75 % | 1P/Halley |
| Šiaurės Tauridai | lapkričio 11 d. | spalio 20 d. – gruodžio 10 d. | 5 | 9 % | 2P/Encke |
| Leonidai | lapkričio 17 d. | lapkričio 6 d. – lapkričio 30 d. | 15 | 51 % | 55P/Tempel–Tuttle |
| Geminidai | gruodžio 13 d. | gruodžio 4 d. – gruodžio 20 d. | 150 | 22 % | 3200 Phaethon |
| Ursidai | gruodžio 22 d. | gruodžio 17 d. – gruodžio 26 d. | 10 | 96 % | 8P/Tuttle |
| Kvadrantidai | sausio 3 d. 2027 | gruodžio 28 d. – sausio 12 d. | 80 | 14 % | 2003 EH1 |
| Lyridai | balandžio 22 d. 2027 | balandžio 14 d. – balandžio 30 d. | 18 | 96 % | C/1861 G1 (Thatcher) |
| Eta Akvaridai | gegužės 5 d. 2027 | balandžio 19 d. – gegužės 28 d. | 50 | 0 % | 1P/Halley |
| Pietų Delta Akvaridai | liepos 29 d. 2027 | liepos 12 d. – rugpjūčio 23 d. | 25 | 13 % | 96P/Machholz |
| Alfa Kaprikornidai | liepos 29 d. 2027 | liepos 3 d. – rugpjūčio 15 d. | 5 | 13 % | 169P/NEAT |
| Perseidai | rugpjūčio 12 d. 2027 | liepos 17 d. – rugpjūčio 24 d. | 100 | 84 % | 109P/Swift–Tuttle |
Ką galima pamatyti plika akimi
Be jokių prietaisų matosi penkios planetos: Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas. Uranas ir Neptūnas per blankūs. Planetos visada būna netoli ekliptikos – linijos, kuria per metus keliauja Saulė, todėl jų ieškoti reikia toje pačioje dangaus juostoje, kurioje teka ir leidžiasi Saulė bei Mėnulis.
Planetą nuo žvaigždės lengviausia atskirti iš šviesos: žvaigždės mirga, o planetos šviečia ramiai, nes jų diskas, nors ir mažas, didesnis už žvaigždės tašką.
Kaip stebėti
Pasitraukite nuo gatvės žibintų ir apšviestų langų. Akims reikia 20–30 minučių prisitaikyti prie tamsos; telefono ekranas šį prisitaikymą vėl sugadina, todėl naudokite raudoną šviesą arba naktinį ekrano režimą.
Planetoms ir Mėnuliui užtenka ir miesto dangaus. Meteorams ir blankioms žvaigždėms reikia tamsios vietos už miesto ir kuo mažiau Mėnulio šviesos.
Žiūronai 7×50 arba 10×50 parodo Mėnulio kraterius, Jupiterio palydovus ir Veneros fazę. Saturno žiedams reikia teleskopo.
Kas yra ryškumas (žvaigždinis dydis)
Astronomai ryškumą matuoja žvaigždiniais dydžiais: kuo mažesnis skaičius, tuo šviesulys ryškesnis. Skirtumas per vieną dydį – maždaug 2,5 karto. Venera būna apie −4, Jupiteris apie −2, Sirijus – ryškiausia žvaigždė – −1,5.
Miesto danguje plika akimi matosi žvaigždės iki 3–4 dydžio, tamsiame kaime – iki 6. Visos penkios planetos, kai matosi, yra ryškesnės už 2 dydį.
Kodėl planetos keičia vietą
Žvaigždės tarpusavyje nejuda: kiekvieną vakarą tos pačios žvaigždės patenka maždaug 4 minutėmis anksčiau. Planetos keliauja per žvaigždynus, nes skrieja aplink Saulę kartu su Žeme.
Merkurijus ir Venera skrieja arčiau Saulės nei Žemė, todėl nuo jos niekada nenutolsta: Merkurijus ne toliau kaip 28°, Venera – 47°. Jos matosi tik vakare arba ryte. Marsas, Jupiteris ir Saturnas geriausiai matosi opozicijos metu, kai Žemė yra tarp jų ir Saulės: tada jie teka saulėlydžio metu, šviečia visą naktį ir yra ryškiausi.
Dangus šįvakar kituose miestuose
Dažni klausimai
Kokios planetos šiąnakt matosi?
spalio 5 d. Jonavoje matosi Jupiteris (matosi ryte, nuo 03:10), Saturnas (matosi visą naktį), Marsas (matosi ryte, nuo 01:30), Uranas (matosi ryte, nuo 21:10) ir Neptūnas (matosi visą naktį). Kryptis ir aukštis nurodyti planetų kortelėse.
Kada šiąnakt sutems?
Saulė leidžiasi 18:51, dangus pakankamai tamsus nuo 20:09 iki 06:16. Visiškai tamsu, kai Saulė 18° po horizontu.
Kaip atskirti planetą nuo žvaigždės?
Planetos nemirga ir šviečia ramia šviesa, o žvaigždės mirga, ypač žemai prie horizonto. Be to, planetos visada būna ekliptikos juostoje – ten, kur teka ir leidžiasi Saulė ir Mėnulis.
Kada artimiausias meteorų lietus?
Drakonidai: pikas spalio 8 d., idealiame danguje iki 10 meteorų per valandą. Mėnulis apšviestas 4 %, netrukdys.
Ar šiąnakt matysis šiaurės pašvaistė?
Geomagnetinė audra (Kp 5,3): šiaurės pašvaistė galima žemai šiaurėje; dažniau ją užfiksuoja fotoaparatas nei akis.
Ar Mėnulis trukdys stebėti?
Mėnulis apšviestas 25 %, teka 01:41: netrukdo stebėti. Planetoms Mėnulis netrukdo, blankioms žvaigždėms ir meteorams – trukdo.
- Astronomy Engine (Don Cross): planetų ir Mėnulio padėtys pagal VSOP87 ir NOVAS modelius, tikslumas apie 1′.
- International Meteor Organization, Meteor Shower Calendar: meteorų lietų aktyvumo laikotarpiai, piko Saulės ilgumos, ZHR.
- NOAA Space Weather Prediction Center: planetinis Kp indeksas.
- NOAA saulės skaičiuoklės lygtys: saulėlydis, saulėtekis ir prieblandos.
Padėtys skaičiuojamos kiekvienai nakčiai šio miesto koordinatėmis kas 10 minučių. Planeta laikoma matoma, kai Saulė yra daugiau nei 6° po horizontu, o planeta pakilusi aukščiau 5°.