- Kvadrantidų 2027 m. pikas – naktį iš sausio 3 d. į sausio 4 d., aktyvūs gruodžio 28 d. – sausio 12 d.
- Idealiame danguje iki 80 meteorų per valandą; Vilniuje piko naktį tamsioje vietoje tikėtina apie 13, mieste apie 4.
- Mėnulis netrukdys: dangus bus tamsus.
- Spinduliavimo taškas – Jaučiaganio žvaigždyne, aukščiausiai apie 07:00.
- Kilmė: 2003 EH1, greitis 41 km/s.
Kada žiūrėti 2027 m.
Kvadrantidai aktyvūs nuo gruodžio 28 d. iki sausio 12 d. Kreivė rodo, kaip aktyvumas kyla ir krinta, o taškai po ja – kiek kiekvieną naktį apšviestas Mėnulis.
Naktis po nakties
Kiekvienai nakčiai apskaičiuota geriausia valanda: kai spinduliavimo taškas aukštai, dangus tamsus ir Mėnulis mažiausiai trukdo. „Tamsioje vietoje“ – už miesto, kai matosi blankiausios žvaigždės; „mieste“ – šviesiame priemiesčio danguje.
| Naktis | ZHR | Mėnulis | Geriausia | Tamsioje vietoje | Mieste |
|---|---|---|---|---|---|
| pir gruodžio 28 d. | 0 | 67 % | 07:00 | <1 | <1 |
| ant gruodžio 29 d. | 0 | 56 % | 07:00 | <1 | <1 |
| tre gruodžio 30 d. | 0 | 46 % | 07:00 | <1 | <1 |
| ket gruodžio 31 d. | 0 | 36 % | 07:00 | <1 | <1 |
| pen sausio 1 d. | 0 | 27 % | 07:00 | <1 | <1 |
| šeš sausio 2 d. | 7 | 18 % | 07:00 | 4 | 1 |
| sek sausio 3 d.Pikasdaugiausia meteorų | 79 | 14 % | 20:40 | 13 | 4 |
| pir sausio 4 d. | 2 | 9 % | 18:00 | <1 | <1 |
| ant sausio 5 d. | 0 | 4 % | 18:00 | <1 | <1 |
| tre sausio 6 d. | 0 | 1 % | 18:00 | <1 | <1 |
| ket sausio 7 d. | 0 | 0 % | 18:00 | <1 | <1 |
| pen sausio 8 d. | 0 | 1 % | 18:00 | <1 | <1 |
| šeš sausio 9 d. | 0 | 3 % | 18:00 | <1 | <1 |
Kur žiūrėti
Meteorai atlekia iš spinduliavimo taško Jaučiaganio žvaigždyne. Vilniuje jis visą naktį virš horizonto ir aukščiausiai, 73°, pakyla apie 07:00.
Į patį spinduliavimo tašką žiūrėti nebūtina: meteorai išnyra visame danguje, o ilgiausi matyti 40–60° nuo jo. Geriausia gulėti, matyti kuo daugiau dangaus ir 20–30 minučių neatsitraukti nuo jo, kad akys priprastų prie tamsos.
Iš kur atlekia
Kvadrantidų šaltinis – asteroidas 2003 EH1, greičiausiai seniai sutrupėjusios kometos liekana. Vardas kilęs iš išnykusio Sienos kvadranto žvaigždyno, kurį XX a. pradžioje išbraukė iš oficialaus sąrašo; dabar ta dangaus vieta priklauso Jaučiaganiui, šalia Didžiųjų Grįžulo Ratų ąsos.
Istorija
Lietus pirmą kartą aprašytas 1835 m. Belgijoje. Kvadrantidų pikas labai trumpas, vos kelios valandos, nes dulkių srautas siauras. Per piką idealiame danguje gali būti 80–120 meteorų per valandą, bet už kelių valandų – tik keliolika.
Kaip atrodo ir kaip stebėti
Kadangi pikas trumpas, viską lemia jo valanda: jei Lietuvoje pikas patenka į dieną, meteorų bus nedaug. Spinduliavimo taškas Lietuvoje niekada nenusileidžia: vakare jis žemai šiaurėje, aukščiausiai – prieš aušrą. Meteorai vidutinio greičio (41 km/s), pasitaiko ryškių ugnies kamuolių.
Kiek meteorų pamatysite realiai
ZHR (80) – tai kiek meteorų per valandą matytų stebėtojas idealiai tamsiame danguje, kai spinduliavimo taškas tiesiai virš galvos. Realiai jų visada mažiau: kuo žemiau taškas, tuo daugiau meteorų lieka po horizontu, o kiekvienas šviesesnis dangaus laipsnis „nurašo“ blankiausius.
Šiame puslapyje skaičiuojama pagal Tarptautinės meteorų organizacijos formulę: valandinis skaičius = ZHR × spinduliavimo taško aukščio sinusas ÷ r^(6,5 − ribinis ryškumas). Šiam lietui r = 2,1. Tamsioje vietoje laikoma, kad matosi 6,0 dydžio žvaigždės, mieste – 4,5; Mėnulio šviesa ribą sumažina iki 1,8 dydžio.
Kaip nufotografuoti meteorą
Reikia fotoaparato su rankiniu režimu ir trikojo. Plačiakampis objektyvas (14–24 mm), diafragma kuo atviresnė (f/1,8–f/2,8), ISO 1600–3200, išlaikymas 15–25 sekundės. Fokusą nustatykite rankiniu būdu į ryškią žvaigždę ir užklijuokite žiedą.
Fotografuokite nepertraukiamai: intervalometru arba nuotolinio valdymo pulteliu kadras po kadro valandą ar ilgiau. Meteorai atsitiktiniai, todėl laimi kantrybė: per valandą dažnai pagaunami tik vienas ar du. Nukreipkite kadrą 40–60° nuo spinduliavimo taško, aukščiau horizonto šviesų.
Ateinančių metų datos
| Metai | Pikas | Mėnulis |
|---|---|---|
| 2028 | pirmadienis · 2028 m. sausio 3 d. | 40 % |
| 2029 | antradienis · 2029 m. sausio 2 d. | 92 % |
| 2030 | ketvirtadienis · 2030 m. sausio 3 d. | 1 % |
| 2031 | penktadienis · 2031 m. sausio 3 d. | 79 % |
| 2032 | šeštadienis · 2032 m. sausio 3 d. | 69 % |
| 2033 | sekmadienis · 2033 m. sausio 2 d. | 5 % |
Kiti meteorų lietūs
Dažni klausimai
Kada Kvadrantidai 2027 m.?
Pikas – naktį iš sausio 3 d. į sausio 4 d. Lietus aktyvus nuo gruodžio 28 d. iki sausio 12 d., todėl meteorų matyti ir kelias naktis prieš bei po piko.
Kurią valandą geriausia žiūrėti?
Vilniuje piko naktį – apie 20:40, kai spinduliavimo taškas yra 14° aukštyje ir Mėnulis trukdo mažiausiai.
Kiek meteorų pamatysiu?
ZHR 80 – tai idealaus dangaus skaičius. Vilniuje piko naktį tamsioje vietoje tikėtina apie 13 meteorų per valandą, mieste – apie 4.
Į kurią dangaus pusę žiūrėti?
Meteorai atlekia iš Jaučiaganio žvaigždyno pusės, bet matyti visame danguje. Geriausia žiūrėti 40–60° nuo spinduliavimo taško, į tamsiausią dangaus dalį.
Iš kur atsiranda Kvadrantidai?
Tai dulkės, kurias paliko 2003 EH1. Žemė kasmet tuo pačiu metu kerta jų srautą, ir dalelės sudega atmosferoje 41 km/s greičiu.
Ar Mėnulis trukdys?
Mėnulis netrukdys: dangus bus tamsus.
- International Meteor Organization, Meteor Shower Calendar: aktyvumo laikotarpiai, piko Saulės ilgumos, ZHR, populiacijos indeksas.
- IMO Visual Observing Handbook: valandinio skaičiaus formulė (ZHR, spinduliavimo taško aukštis, ribinis ryškumas).
- Astronomy Engine (Don Cross): Saulės, Mėnulio ir spinduliavimo taško padėtys.
- JPL Small-Body Database: kometų ir asteroidų orbitos.
Piko data apskaičiuota pagal Saulės ekliptinę ilgumą. Aktyvumo kreivė – IMO modelis ZHR(λ) = ZHRmax · 10^(−B·|λ − λmax|). Kiekvienai nakčiai kas 20 minučių skaičiuojamas spinduliavimo taško aukštis, Saulės ir Mėnulio padėtis; rodoma valanda, kai tikėtinas meteorų skaičius didžiausias.