Savaitės diena pagal datą kokią savaitės dieną gimiau

Kokia savaitės diena buvo bet kurią datą?

Bet kurios datos savaitės diena yra ta, kurią gaunate suskaičiavę, kiek dienų praėjo nuo bet kurios žinomos datos, ir padaliję tą skaičių iš septynių: liekana parodo, kiek dienų reikia pastumti savaitės dieną į priekį. Pavyzdžiui, 2026 m. sausio 1 d. buvo ketvirtadienis. Iki 2026 m. rugsėjo 28 d. praėjo 270 dienų, 270 dalijant iš 7 liekana yra 4, o ketvirtadienis plius keturios dienos yra pirmadienis.

Toks skaičiavimas veikia todėl, kad septynių dienų savaitė bėga nepertraukiamai nuo antikos laikų. Nei Julijaus kalendoriaus įvedimas 45 m. pr. m. e., nei Grigaliaus reforma 1582 m. savaitės nesustabdė: per reformą iš kalendoriaus išbrauktos dešimt dienų, bet po ketvirtadienio, spalio 4 d., ėjo penktadienis, spalio 15 d. Todėl, žinodami vienos datos savaitės dieną, galite išvesti bet kurią kitą.

Sunkiausia ranka suskaičiuoti pačias dienas, nes mėnesiai nelygūs, o keliamieji metai turi 366 dienas. Grigaliaus kalendoriuje keliamieji metai yra tie, kurie dalijasi iš 4, tačiau šimtmečių metai keliamieji tik tada, kai dalijasi iš 400: 2000-ieji buvo keliamieji, o 1900-ieji ir 2100-ieji ne. Skaičiuoklė šias taisykles taiko automatiškai bet kuriai datai nuo tolimos praeities iki tolimos ateities.

Rezultatas visada pateikiamas pagal Grigaliaus kalendorių. Jei domina data iš senų dokumentų, kur galėjo galioti Julijaus kalendorius, apie skirtumą ir perskaičiavimą rašome atskirame skyriuje žemiau.

Kokią savaitės dieną gimiau?

Kokią savaitės dieną gimėte, sužinosite įvedę gimimo datą į skaičiuoklę: ji parodo savaitės dieną, kiek kartų nuo tada jūsų gimtadienis pateko į kiekvieną savaitės dieną ir kada jis vėl bus ta pati diena kaip gimimo. Toliau paaiškiname, kodėl šie skaičiai susidėlioja būtent taip.

Gimtadienio savaitės diena kasmet slenka į priekį. Paprastais metais ji pasislenka viena diena, nes 365 dalijant iš 7 liekana yra 1. Jei tarp dviejų gimtadienių pasitaiko vasario 29-oji, poslinkis yra dvi dienos. Todėl žmogus, gimęs 1990 m. kovo 14 d., trečiadienį, 1995 m. gimtadienį šventė antradienį, o 1996 m., praėjus keliamųjų metų vasariui, jau ketvirtadienį.

Ta pati savaitės diena kaip gimimo grįžta po 5, 6 arba 11 metų, o pilnas ciklas užsidaro po 28 metų, jei tarp jų nėra nekeliamųjų šimtmečio metų. Gimusiems 1990 m. kovo 14 d. trečiadienis vėl išpuolė 2001, 2007, 2012 ir 2018 m., toliau bus 2029, 2035 ir 2040 m. Per 28 metus kiekviena savaitės diena tenka gimtadieniui lygiai po keturis kartus, todėl ilgesniame gyvenime dienos pasiskirsto beveik tolygiai.

Gimusiems vasario 29-ąją tikslus gimtadienis kalendoriuje būna tik kas ketverius metus, todėl savaitės diena tarp jų pasislenka penkiomis dienomis, nes 1461 diena dalijant iš 7 duoda liekaną 5. 2004 m. vasario 29-oji buvo sekmadienis, 2008 m. penktadienis, 2012 m. trečiadienis, o 2032 m. vėl sekmadienis.

Kaip apskaičiuoti savaitės dieną mintyse pagal datą?

Savaitės dieną mintyse greičiausia apskaičiuoti Johno Conway'aus „doomsday“ taisykle, kurią matematikas paskelbė 1973 m.: reikia žinoti šimtmečio inkarinę dieną, iš dviejų paskutinių metų skaitmenų gauti metų poslinkį ir nuo artimiausios inkarinės datos nuskaičiuoti reikiamą dienų skaičių. Įgudus visa tai užtrunka kelias sekundes, ir būtent šį metodą žingsnis po žingsnio rodo skaičiuoklė.

Pirmas žingsnis yra šimtmečio inkaras. Kiekvienas šimtmetis turi savo savaitės dieną, nuo kurios pradedamas skaičiavimas: 1800-ųjų šimtmečiui tai penktadienis, 1900-ųjų trečiadienis, 2000-ųjų antradienis, 2100-ųjų sekmadienis. Inkarai kartojasi kas 400 metų, todėl 2200-ųjų inkaras vėl bus penktadienis, o 2300-ųjų trečiadienis.

Antras žingsnis yra metų poslinkis. Paimkite du paskutinius metų skaitmenis ir padalykite iš 12: užsirašykite dalmenį, liekaną ir liekaną, padalytą iš 4 (imkite tik sveikąją dalį). Sudėkite šiuos tris skaičius ir pridėkite prie šimtmečio inkaro. Pavyzdžiui, 2026 m.: 26 dalijant iš 12 dalmuo yra 2, liekana 2, liekana dalijant iš 4 duoda 0; 2 + 2 + 0 = 4; antradienis plius keturios dienos yra šeštadienis. Vadinasi, 2026 m. inkarinė diena yra šeštadienis.

Trečias žingsnis yra pati data. Kiekvienais metais yra kelios lengvai įsimenamos datos, kurios būna inkarine diena (jas surašėme lentelėje kitame skyriuje). Raskite artimiausią tokią datą tame pačiame mėnesyje ir suskaičiuokite skirtumą dienomis. 2026 m. rugsėjo 28 d.: inkarinė data rugsėjo 5 d. yra šeštadienis, rugsėjo 26 d. taip pat šeštadienis, dar dvi dienos duoda pirmadienį.

Inkaras galioja metams nuo 00 iki 99, todėl 2000-ieji priklauso 2000-ųjų šimtmečiui, o 1999-ieji dar 1900-ųjų. Šimtmečio metų (2000, 2100) poslinkis yra nulis, tad jų inkarinė diena sutampa su šimtmečio inkaru.

Kokios datos kiekvienais metais būna ta pačia savaitės diena?

Kiekvienais metais balandžio 4, birželio 6, rugpjūčio 8, spalio 10 ir gruodžio 12 d. (lyginių mėnesių dienos, sutampančios su mėnesio numeriu), taip pat gegužės 9, rugsėjo 5, liepos 11, lapkričio 7 d. ir paskutinė vasario diena būna ta pačia savaitės diena. Būtent ši savybė yra Conway'aus metodo pagrindas: užtenka žinoti vieną metų dieną, ir visos kitos nuo jos nutolusios sveiku savaičių skaičiumi.

Nelyginių mėnesių poras lengva įsiminti pagal angliškąją mnemoniką „dirbu nuo 9 iki 5 parduotuvėje 7-Eleven“: gegužės 9 ir rugsėjo 5, liepos 11 ir lapkričio 7. Skaičių poros veikia abiem kryptimis, todėl 5/9 ir 9/5, 7/11 ir 11/7 patenka į tą pačią savaitės dieną.

Sausiui ir kovui yra papildomos datos. Paskutinė vasario diena (28 arba 29) yra inkarinė, todėl kovo 7 d., nutolusi nuo jos lygiai savaite, taip pat. Sausyje inkarinė data yra sausio 3 d. paprastais metais ir sausio 4 d. keliamaisiais, nes keliamaisiais metais tarp sausio ir vasario pabaigos yra viena diena daugiau.

Pilnas pavyzdys: 1990 m. kovo 14 d. Šimtmečio inkaras yra trečiadienis. 90 dalijant iš 12 dalmuo 7, liekana 6, 6 dalijant iš 4 duoda 1; 7 + 6 + 1 = 14, o 14 dalijasi iš 7 be liekanos, todėl 1990 m. inkarinė diena irgi trečiadienis. Kovo 7 d. yra inkarinė data, kovo 14 d. nuo jos nutolusi lygiai savaite, vadinasi, 1990 m. kovo 14 d. buvo trečiadienis.

Kokia formulė apskaičiuoja savaitės dieną pagal datą?

Savaitės dieną pagal datą klasikinė formulė, vadinama Zellerio kongruencija, apskaičiuoja iš dienos, mėnesio ir metų vienu aritmetiniu reiškiniu, kurio rezultatas yra liekana dalijant iš 7. Ją 1882 m. paskelbė vokiečių matematikas Christianas Zelleris, ir ji iki šiol yra pagrindas daugumai programų, kurios nustato savaitės dieną.

Formulės esmė paprasta. Sausis ir vasaris laikomi praėjusių metų 13-uoju ir 14-uoju mėnesiais, kad vasario 29-oji visada būtų metų pabaigoje ir netrukdytų. Tada sudedama mėnesio diena, mėnesio poslinkis (13 padauginus iš mėnesio numerio plius 1 ir padalijus iš 5, imant tik sveikąją dalį), metų skaičius šimtmetyje, jo ketvirtis, šimtmečio ketvirtis ir penkis kartus paimtas šimtmetis. Suma dalijama iš 7, o liekana nurodo savaitės dieną: 0 yra šeštadienis, 1 sekmadienis ir taip toliau iki 6, penktadienio.

Mėnesio poslinkis su daugikliu 13/5 yra gudrybė: nuo kovo iki liepos ir nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesių ilgiai kartojasi ta pačia seka (31, 30, 31, 30, 31), ir sveikoji reiškinio dalis tiksliai atkartoja, kiek dienų susikaupė nuo kovo 1 d. Todėl formulė apsieina be mėnesių ilgių lentelės.

Skaičiuoklei formulė nereikalinga: ji kiekvieną datą verčia į dienų skaičių nuo fiksuotos atskaitos ir ima liekaną iš 7, o tai matematiškai duoda tą patį atsakymą kaip Zellerio kongruencija. Formulė svarbi tuo, kad ją galima patikrinti popieriuje ir ji rodo, jog savaitės diena yra gryna aritmetika, kuriai nereikia jokių lentelių.

Po kiek metų ta pati data vėl būna ta pačia savaitės diena?

Ta pati data ta pačia savaitės diena vėl būna po 6, 11 arba 28 metų, o visas Grigaliaus kalendorius pasikartoja kas 400 metų. Kokį intervalą gausite, priklauso nuo to, kiek keliamųjų metų pateko į tarpą: kiekvieni paprasti metai savaitės dieną pastumia viena diena, keliamieji dviem, ir reikia, kad bendras poslinkis būtų dalus iš 7.

Todėl 2026 m. kalendorių (metai prasideda ketvirtadieniu ir yra nekeliamieji) galima naudoti dar kartą 2037, 2043 ir 2054 m. Keliamųjų metų kalendorius kartojasi rečiau, nes turi sutapti ir savaitės diena, ir vasario 29-oji: 2024 m. kalendorius grįš 2052 m., praėjus 28 metams. Taisyklė „kas 28 metus“ galioja tik tol, kol tarpe nėra tokių šimtmečio metų kaip 2100-ieji, kurie keliamieji nėra.

Visas ciklas užsidaro po 400 metų, nes per 400 Grigaliaus metų yra 97 keliamieji metai, tai yra 146 097 dienos, o šis skaičius dalijasi iš 7 be liekanos: lygiai 20 871 savaitė. Vadinasi, 2426 m. rugsėjo 28 d. vėl bus pirmadienis, kaip ir 2026 m.

Šis ciklas turi kelias netikėtas pasekmes. Metai, kurie baigiasi dviem nuliais, gali prasidėti tik šeštadieniu, penktadieniu, trečiadieniu ar pirmadieniu: 2000 m. sausio 1 d. buvo šeštadienis, 2100 m. bus penktadienis, 2200 m. trečiadienis, 2300 m. pirmadienis. O 13-oji mėnesio diena per 400 metų penktadieniu būna 688 kartus, dažniau nei bet kuria kita savaitės diena, tad penktadienis 13-oji yra šiek tiek dažnesnis reiškinys nei bet kuris kitas 13-osios derinys.

Iš viso per 400 metų yra 4800 tryliktųjų dienų. Skirtumai nedideli, bet jie tikri ir kyla vien iš to, kad 400 metų ciklas nedalija savaitės dienų po lygiai kiekvienai mėnesio dienai.

Kuo skiriasi Grigaliaus ir Julijaus kalendorių datos ir savaitės dienos?

Julijaus ir Grigaliaus kalendoriuose ta pati diena turi tą pačią savaitės dieną, tačiau skirtingą mėnesio dieną: skirtumas XVI–XVII a. buvo 10 dienų, XVIII a. 11, XIX a. 12, o nuo 1900 m. kovo yra 13 dienų. Savaitė reformos metu nenutrūko, todėl perskaičiuoti reikia tik datą.

Grigaliaus kalendorių popiežius Grigalius XIII įvedė 1582 m. bule „Inter gravissimas“, kad išlygintų Julijaus kalendoriaus sukauptą atsilikimą nuo saulės metų. Katalikiškose šalyse po 1582 m. spalio 4 d. iškart ėjo spalio 15 d. Lenkijos ir Lietuvos valstybė naująjį kalendorių priėmė 1582–1586 m., protestantiškos Vokietijos žemės, Danija ir Norvegija 1700 m., Didžioji Britanija 1752 m., Rusija 1918 m. vasarį, kai po sausio 31 d. ėjo vasario 14 d.

Lietuvai tai svarbu dėl XIX a. ir XX a. pradžios dokumentų. Rusijos imperijos valdytose žemėse oficialiai galiojo Julijaus kalendorius, todėl to meto metrikų knygose, laiškuose ir laikraščiuose datos gali būti užrašytos senuoju stiliumi. Norėdami sužinoti tokios datos savaitės dieną, pirmiausia pridėkite skirtumą (XIX a. 12 dienų, nuo 1900 m. 13 dienų) ir tik tada ieškokite gautos Grigaliaus datos. Pavyzdžiui, 1918 m. vasario 16-oji, Lietuvos Nepriklausomybės Akto data, užrašyta naujuoju stiliumi ir buvo šeštadienis.

Skaičiuoklė visoms datoms, taip pat ir iki 1582 m., taiko Grigaliaus kalendorių; tai vadinama proleptiniu Grigaliaus kalendoriumi. Todėl senų įvykių savaitės dienos, užrašytos pagal Julijaus kalendorių, nesutaps su rezultatu, nebent datą prieš tai perskaičiuosite. Istorikai antikos ir viduramžių datas paprastai nurodo Julijaus kalendoriumi, o astronomai ir programuotojai dažniau naudoja proleptinį Grigaliaus, kaip nustato ISO 8601 standartas.

Riba kaskart yra šimtmečio metų vasario 29-oji pagal Julijaus kalendorių, kurios Grigaliaus kalendoriuje nėra. 2000-ieji keliamieji abiejuose kalendoriuose, todėl 13 dienų skirtumas išliks iki 2100 m.

Iš kur kilo septynių dienų savaitė?

Septynių dienų savaitė kilo iš dviejų senovės tradicijų: Mesopotamijos, kur mėnulio mėnuo buvo dalijamas į maždaug septynių dienų ketvirčius, ir žydų, kur septintoji diena, šabas, yra poilsio diena pagal Toros pasakojimą apie pasaulio sukūrimą. Savaitė tiksliai neatitinka nei Saulės, nei Mėnulio judėjimo, todėl ji yra vienintelis kalendoriaus vienetas, kurio ciklo nekeitė nė viena reforma.

Romos imperijoje paplito planetų savaitė: kiekviena diena skirta vienam iš septynių tuomet žinomų dangaus kūnų, eilės tvarka Saulė, Mėnulis, Marsas, Merkurijus, Jupiteris, Venera, Saturnas. Iš šios tvarkos kilę daugelio Vakarų Europos kalbų dienų pavadinimai, pavyzdžiui, prancūzų „lundi“ (Mėnulis), „mardi“ (Marsas), „mercredi“ (Merkurijus), „jeudi“ (Jupiteris), „vendredi“ (Venera).

321 m. imperatorius Konstantinas paskelbė sekmadienį, „garbingąją Saulės dieną“, poilsio diena teismams ir miesto amatininkams, o žemdirbiams paliko dirbti. Nuo tada septynių dienų savaitė su sekmadienio poilsiu tapo Europos civilinio kalendoriaus dalimi ir taip išliko iki šiol.

Bandymai savaitę pakeisti neprigijo. Prancūzijos revoliucinis kalendorius 1793–1805 m. įvedė dešimties dienų dekadą, o Sovietų Sąjunga 1929–1940 m. bandė penkių ir šešių dienų nepertraukiamą darbo savaitę, bet abu kartus grįžta prie septynių dienų.

Ką reiškia savaitės dienų pavadinimai lietuvių ir kitomis kalbomis?

Lietuvių kalboje savaitės dienos nuo pirmadienio iki šeštadienio pavadintos eilės numeriais: pirma, antra, trečia, ketvirta, penkta ir šešta diena. Sekmadienio pavadinimas kilęs iš senojo skaitvardžio „sekmas“, reiškusio „septintas“, todėl visos septynios lietuviškos dienos yra tiesiog sunumeruotos, o savaitė pradedama skaičiuoti nuo pirmadienio.

Anglų kalboje išliko planetų savaitė, pritaikyta germanų dievams. „Sunday“ ir „Monday“ skirti Saulei ir Mėnuliui, „Tuesday“ dievui Tiw, „Wednesday“ Wodenui, „Thursday“ Thorui, „Friday“ deivei Frigg, o „Saturday“ išlaikė romėniškąjį Saturną.

Rusų kalba derina numeraciją ir krikščioniškas sąvokas. „Понедельник“ reiškia dieną po „неделя“, kuri senąja reikšme buvo sekmadienis, diena, kai nieko nedaroma; „вторник“, „четверг“ ir „пятница“ yra antra, ketvirta ir penkta diena, „среда“ yra savaitės vidurys, „суббота“ kilusi iš šabo, o „воскресенье“ iš Kristaus prisikėlimo.

Pavadinimų skirtumai rodo, kad savaitės pradžia kalboje ir kalendoriuje ne visada sutampa: angliškoji sistema paveldėjo savaitę, prasidedančią Saulės diena, o lietuviškoji ir rusiškoji numeruoja nuo pirmadienio.

Kuri diena yra pirma savaitės diena: pirmadienis ar sekmadienis?

Pagal tarptautinį standartą ISO 8601 pirma savaitės diena yra pirmadienis, o sekmadienis yra septinta, ir taip savaitę numeruoja Lietuva bei dauguma Europos šalių. Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Japonijoje ir Izraelyje kalendoriai tradiciškai pradedami sekmadieniu, kaip žydų ir krikščionių tradicijoje, kur sekmadienis yra pirma diena po šabo.

Skirtumas svarbus skaičiuojant savaičių numerius. ISO 8601 nustato, kad pirmoji metų savaitė yra ta, kurioje yra pirmasis metų ketvirtadienis (arba, kas yra tas pats, sausio 4-oji), todėl ISO metai turi 52 arba 53 savaites, o sausio 1-oji gali priklausyti dar praėjusių metų 52-ai ar 53-iai savaitei. Paprasti metai turi 52 savaites ir vieną dieną, keliamieji 52 savaites ir dvi dienas, ir būtent ta viena ar dvi dienos kasmet pastumia visas datas per savaitės dienas.

Skaičiuoklė savaitės dienas numeruoja pagal ISO 8601: pirmadienis yra 1, sekmadienis 7. Pati savaitės diena nuo numeravimo nepriklauso, keičiasi tik tai, kuria diena prasideda kalendoriaus eilutė.