Solfedžio dažniai: visi devyni tonai su paaiškinimais ir generatoriumi

Kas yra solfedžio dažniai

Solfedžio dažniai yra devynių tonų rinkinys, naudojamas garso terapijoje ir meditacijai skirtoje muzikoje. Kiekvienas tonas yra vienas garso aukštis, matuojamas hercais, tai yra virpesių skaičiumi per sekundę: 528 Hz tonas virpa 528 kartus per sekundę.

Tradicijoje kiekvienas tonas turi pavadinimą ir paskirtį. 396 Hz naudojamas baimei paleisti, 528 Hz vadinamas meilės dažniu, 963 Hz siejamas su karūnos čakra ir vienovės pojūčiu. Žmonės jų klausosi kaip grynų tonų, kaip muzikos, suderintos pagal tą toną, arba kaip kamertono garso.

Pats žodis senesnis už skaičius. Solfedžio (it. solfeggio, pranc. solfège) yra būdas gamos laipsnius vadinti skiemenimis, visiems pažįstamais Do, Re, Mi. Jo iki šiol mokoma kiekvienoje muzikos mokykloje.

Solfedžio dažniai: sąrašas ir lentelė

Lentelėje surašyti visi devyni tonai: kiekvieno pavadinimas tradicijoje, kam jį naudoja praktikai, kuriai čakrai jis priskiriamas ir kuri fortepijono, suderinto pagal A = 440 Hz, nata jam artimiausia.

Kiekvienas tonas turi atskirą puslapį, kuriame rasite daugiau: kaip jis skamba, su kuo derinamas ir kas apie jį žinoma.

Iš kur kilo solfedžio dažniai

Ši istorija turi dvi dalis, kurias skiria tūkstantis metų, ir daugelyje aprašymų jos supainiojamos.

Pirmoji dalis viduramžiška. XI a. italų vienuolis benediktinas Gvidas Arecietis (Guido d’Arezzo) mokė giedotojus pasitelkdamas lotynišką himną šv. Jonui Krikštytojui „Ut queant laxis“. Kiekviena himno eilutė prasidėdavo vienu laipsniu aukščiau nei ankstesnė, o pirmieji eilučių skiemenys Ut, Re, Mi, Fa, Sol, La tapo laipsnių pavadinimais. Vėliau Ut virto Do ir buvo pridėtas septintas skiemuo.

Ta sistema davė vardus gamos laipsniams. Prie dažnių ji jų nepririšo ir negalėjo pririšti: garso aukštį matuoti virpesiais per sekundę imta tik po kelių šimtmečių, o dėl standarto A = 440 Hz tarptautiniu mastu susitarta tik 1939 m.

Antroji dalis šiuolaikinė. XX a. aštuntajame dešimtmetyje amerikiečių natūropatas Josephas Puleo biblinės Skaičių knygos 7 skyriaus eilučių numerius suvedė Pitagoro metodu, tai yra sudėdamas skaičiaus skaitmenis tol, kol lieka vienas skaitmuo, ir gavo šešis skaičius: 396, 417, 528, 639, 741 ir 852. Juos jis susiejo su šešiais himno skiemenimis. Skaičiai paskelbti 1999 m. Leonardo Horowitzo ir Josepho Puleo knygoje „Healing Codes for the Biological Apocalypse“. 174, 285 ir 963 Hz tonus vėliau pridėjo kiti autoriai.

Taigi abu teiginiai, kuriuos kartoja žmonės, yra teisingi. Skiemenims apie tūkstantį metų. Dažniams hercais apie penkiasdešimt.

3, 6 ir 9 dėsningumas solfedžio skaičiuose

Devynis skaičius sieja aritmetika, ir tai didelė jų patrauklumo dalis.

• Kiekvieno skaičiaus skaitmenų suma susiveda į 3, 6 arba 9: 1 + 7 + 4 = 12 ir 1 + 2 = 3; 5 + 2 + 8 = 15 ir 1 + 5 = 6; 9 + 6 + 3 = 18 ir 1 + 8 = 9.
• Skaičiai skyla į tris grupes, sudarytas iš tų pačių skaitmenų, tik kita tvarka: 174, 417 ir 741; 285, 528 ir 852; 396, 639 ir 963.
• Dauguma gretimų skaičių skiriasi 111: 174, 285, 396, toliau 417, 528, 639, toliau 741, 852, 963. Dėsningumą pažeidžia tik du žingsniai: nuo 396 iki 417 yra 21, o nuo 639 iki 741 yra 102.

Šie dėsningumai kyla iš būdo, kuriuo skaičiai sudaryti, tai yra iš skaitmenų sumų. Jie apibūdina skaičius, ne garsą: ausis skaitmenų sumos negirdi.

Solfedžio dažniai ir muzikos gama

Muzikantai dažnai klausia, kurios tai natos. Atsakymas toks: šie tonai patenka tarp fortepijono klavišų, vieni arčiau, kiti toliau.

741 Hz yra beveik nata F♯5, tik 2 centais aukštesnis. Centas yra šimtoji pustonio dalis. 174 Hz yra 6 centais žemesnis už F3. 285 Hz ir 639 Hz yra beveik tiksliai tarp dviejų klavišų, todėl jokiu įprastai suderintu instrumentu jų pagroti neįmanoma.

Du tonai muzikoje turi tikrą vietą. 396 Hz ir 528 Hz yra natos G4 ir C5 natūraliojo derinimo C (do) mažoro gamoje, pastatytoje nuo C = 264 Hz, tai yra gamoje, kurioje A yra lygiai 440 Hz. Jų santykis yra 3 : 4, tai grynoji kvarta, todėl šie du tonai kartu skamba gražiai.

Devyni tonai nesudaro gamos muzikine prasme, nes žingsniai tarp jų nevienodi. „528 Hz muzika“ yra muzika, suderinta taip, kad viena jos nata sutaptų su 528 Hz. Tam nata A nustatoma 444 Hz vietoj 440 Hz.

Solfedžio dažniai ir mokslas: kas ištirta

Iš devynių tonų su žmonėmis tirtas tik vienas, 528 Hz. Japonijoje atliktame tyrime devyni sveiki suaugusieji penkias minutes klausėsi raminamos fortepijoninės muzikos, suderintos pagal 528 Hz, o atskirą dieną tokio paties pobūdžio muzikos, suderintos pagal 440 Hz. Po 528 Hz muzikos streso hormono kortizolio kiekis seilėse reikšmingai sumažėjo, oksitocino padaugėjo, o įtampos ir nerimo įverčiai sumažėjo. Po 440 Hz muzikos nė vienas iš šių pokyčių nebuvo reikšmingas.

Indijoje atliktame atsitiktinių imčių tyrime mėnesį stebėta 60 pacientų, kurių kraujospūdis buvo padidėjęs. Tų, kurie kasdien klausėsi OM giedojimo įrašo, sukurto 528 Hz dažniu, pulsas ir kraujospūdis buvo mažesni, miegas geresnis, o juntamas stresas mažesnis nei tų, kuriems taikyta įprasta priežiūra. Kontrolinė grupė nieko neklausė, todėl tyrimas negali atskirti dažnio poveikio nuo kasdienio ramaus klausymosi poveikio.

Tą pačią kryptį rodo du tyrimai su gyvūnais. Žiurkėms 528 Hz garsas sumažino su nerimu susijusį elgesį, o zebrinėms danijoms solfedžio dažnių muzika panaikino streso sukeltą kortizolio padidėjimą.

Kitų aštuonių tonų kontroliuojamų tyrimų su žmonėmis nėra. Gerai įrodytas pačios muzikos poveikis: 104 atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose dalyvavo 9617 žmonių, apžvalga parodė, kad muzikos klausymasis mažina stresą. Poveikis savijautai buvo vidutinis, kūnui mažesnis, o aiškiausias širdies ritmui.

Teiginys, kad 528 Hz atkuria DNR, kilo iš Leonardo Horowitzo. Joks tyrimas su žmonėmis to neparodė.

Kam skirti solfedžio dažniai: miegui, nerimui, skausmui, susikaupimui

Žmonės retai pirmiausia ieško skaičiaus. Jie ieško paskirties. Lentelėje matyti, kurį toną garso terapija naudoja kuriam tikslui ir su kuo jį derinti generatoriuje.

Pirmame stulpelyje nurodytas tikslas, kuriam tradicija naudoja toną. Trečias stulpelis remiasi tvirtesniu pagrindu: delta, teta ir alfa ritmų poveikis miegui, atsipalaidavimui ir nerimui tirtas dešimtyse tyrimų, aprašytų puslapiuose apie binauralinius ritmus.

Kaip klausyti solfedžio dažnių

Grynas tonas yra reiklus garsas. Jame nėra nei melodijos, kurią galėtumėte sekti, nei ritmo, į kurį galėtumėte atsiremti, todėl klausymosi būdas čia svarbesnis nei klausantis muzikos.

• Pradėkite tyliai ir trumpai. Nustatykite tokį garsumą, kad tonas būtų vos girdimas, ir klausykite penkias minutes.
• Atsisėskite arba atsigulkite ir užsimerkite. Kvėpuokite lėtai: įkvėpdami skaičiuokite iki keturių, iškvėpdami iki šešių.
• Tegul tonas lieka fone. Susitelkti į jį nebūtina.
• Jei tonas atrodo aštrus, įjunkite rudo triukšmo foną arba pasirinkite žemesnį toną.
• Kai klausytis taps patogu, pailginkite seansą iki 15 arba 20 minučių. Miegui naudokite laikmatį, kad garsas nutiltų.

Ausinių reikia tik tada, kai pridedate binauralinį ritmą. Grynas tonas per garsiakalbį skamba taip pat.

Solfedžio dažniai su binauraliniais ritmais

Binauraliniam ritmui reikia dviejų tonų, po vieną kiekvienai ausiai, ir abu tonai turi būti žemesni nei 1000 Hz. Tinka visi solfedžio dažniai, todėl solfedžio tonas gali būti ritmo nešantysis tonas.

Generatoriuje pasirinkite toną ir ritmą. Pasirinkus 528 Hz ir teta ritmą, kairė ausis girdi 528 Hz, dešinė 534 Hz, o smegenys girdi lėtą 6 Hz pulsavimą. Garso aukštis yra solfedžio tonas, o pulsavimas yra binauralinis ritmas.

Tokį derinį naudoja dauguma meditacijai skirtų įrašų, ir jis sujungia du skirtingus dalykus: toną, pasirinktą dėl jo reikšmės tradicijoje, ir ritmą, kurio poveikis atsipalaidavimui, miegui ir nerimui yra išmatuotas.

Solfedžio kamertonai: kaip jais naudotis

Kamertonas yra seniausias būdas išgirsti gryną toną. Solfedžio kamertonai parduodami po vieną ir devynių kamertonų rinkiniais.

• Kamertonas be svarelių skleidžia aiškų toną ore. Laikykite jį kelis centimetrus nuo ausies.
• Kamertonas su svareliais, tai yra su diskais ant šakelių, virpa stipriau. Jo kotelį priglauskite prie kūno.
• Kamertonu suduokite į guminį aktyvatorių arba į kelį, niekada į kietą paviršių: metalo smūgis į metalą gadina kamertoną ir prideda obertonų.
• Kamertonas skamba 20–40 sekundžių. Generatorius laiko toną tiek, kiek norite, ir leidžia pridėti ritmą arba foną.

Ar saugu klausyti solfedžio dažnių

Nė viename tyrime neaprašyta žala, būdinga būtent solfedžio dažniui. Klausai gali pakenkti garso stiprumas ir trukmė, kad ir koks būtų dažnis. Pasaulio sveikatos organizacija saugiu laiko iki 80 dB garsą 40 valandų per savaitę.

Grynas tonas ausį nuvargina greičiau nei tokio paties garsumo muzika, o aukštieji tonai, 741, 852 ir 963 Hz, yra skvarbiausi. Galvos skausmas, dirglumas ar spengimas ausyse yra ženklai, kad garsą reikia pritildyti arba nustoti klausyti. Žmonėms, kuriuos vargina ūžesys ausyse (tinitas) arba jautrumas garsui, geriau pradėti nuo 174 arba 285 Hz labai tyliai.

Su binauraliniu ritmu galioja įprastos taisyklės: reikia ausinių, neklausykite vairuodami, o sergantieji epilepsija pirmiausia turėtų pasitarti su gydytoju.

Ar 432 Hz yra solfedžio dažnis

Ne, nors jie dažnai minimi kartu. 432 Hz yra derinimas: muzika, kurioje nata A nustatyta 432 Hz vietoj standartinių 440 Hz. Toks derinimas šiek tiek pakeičia kiekvieną kūrinio natą, o solfedžio dažnis yra vienas pastovus tonas.

432 Hz ištirtas daugiau nei bet kuris solfedžio tonas. Italijoje atliktame bandomajame tyrime su 33 savanoriais ta pati filmų muzika širdies ritmą sulėtino beveik penkiais dūžiais per minutę daugiau, kai buvo suderinta pagal 432 Hz. Čilėje atliktame tyrime su 42 pacientais, laukiančiais danties šalinimo, abiejų derinimų muzika sumažino nerimą, o kortizolio kiekis seilėse su 432 Hz buvo mažesnis nei su 440 Hz.

Seminaras „Biohackingas“: solfedžio dažnių muzika ir 50 garso įrašų

Grynas tonas iš generatoriaus yra vienas būdas klausyti solfedžio dažnių, muzika yra kitas. Seminare „Biohackingas“ rasite paruoštus muzikos įrašus septyniais solfedžio dažniais: 396, 417, 528, 639, 741, 852 ir 963 Hz. Jie priklauso 50 paruoštų garso įrašų rinkiniui, kuriame taip pat yra delta, teta, alfa, beta ir gama ritmai, 432 Hz, baltas, rožinis ir rudas triukšmas. Yra ir vedama meditacija lietuvių kalba.

Seminarą sudaro 8 temos ir 7 valandos vaizdo paskaitų: ryto rutina, kūno signalai, šviesa, miegas, cirkadinis ritmas, ramybė, badavimas ir šaltis. Pabaigoje gausite asmeninį 30 dienų planą, sudarytą pagal jūsų atsakymus. Pirmos 3 pamokos nemokamos.