- Spalio 5 d. Vilniuje Merkurijus: nesimato: per arti saulės. Ryškumas −0,1, žvaigždynas – Mergelė.
- Merkurijus vakare matosi vasario 3 d. – vasario 6 d.; gegužės 19 d. – gegužės 26 d., ryte – lapkričio 14 d. – lapkričio 25 d. Ryškiausias bus lapkričio 25 d. (−0,7), arčiausiai Žemės – birželio 21 d., 83 mln. km.
- Didžiausia elongacija (vakare): 2026 m. spalio 12 d.
Šiąnakt Vilniuje
| Teka | — |
| Leidžiasi | 19:05 |
| Geriausia | Nesimato: per arti Saulės |
| Kur ieškoti | — |
| Žvaigždynas | Mergelė |
| Apšviesta | 71 % |
Kaip rasti
Merkurijus niekada nenutolsta nuo Saulės toliau nei 28°, todėl matosi tik žemai prie horizonto: vakare netrukus po saulėlydžio arba ryte prieš saulėtekį, ir tik kelias savaites per kartą. Lietuvos platumoje patogiausi kartai – pavasario vakarai ir rudens rytai, kai ekliptika stačiai kyla nuo horizonto ir planeta pakyla aukščiau. Ieškokite rausvai gelsvo taško ten, kur ką tik nusileido arba netrukus pateks Saulė; jei matosi Venera, Merkurijus dažnai būna netoli jos.
Artimiausias ryškus orientyras dabar – Venera: Merkurijus yra 5° nuo šios planetos, tame pačiame žiūronų regėjimo lauke. Šviesa nuo planetos iki Žemės dabar keliauja 9 min.
Kada matosi per ateinančius 12 mėnesių
Merkurijus vakare matosi vasario 3 d. – vasario 6 d.; gegužės 19 d. – gegužės 26 d., ryte – lapkričio 14 d. – lapkričio 25 d. Ryškiausias bus lapkričio 25 d. (−0,7), arčiausiai Žemės – birželio 21 d., 83 mln. km.
Mėnuo po mėnesio
Kiekvieno mėnesio 15 d.: kada planeta teka ir leidžiasi, ryškumas, žvaigždynas ir atstumas nuo Žemės.
| Data | Teka | Leidžiasi | Ryškumas | Žvaigždynas | Atstumas |
|---|---|---|---|---|---|
| spalio 15 d. | 10:35 | 18:38 | −0.0 | Svarstyklės | 141 mln. km |
| lapkričio 15 d. | 05:55 | 15:54 | −0.2 | Mergelė | 130 mln. km |
| gruodžio 15 d. | 07:55 | 15:13 | −0.7 | Gyvatnešis | 209 mln. km |
| sausio 15 d. | 09:15 | 16:58 | −1.0 | Ožiaragis | 200 mln. km |
| vasario 15 d. | 07:25 | 18:14 | 4.0 | Vandenis | 100 mln. km |
| kovo 15 d. | 05:57 | 15:33 | 0.1 | Ožiaragis | 135 mln. km |
| balandžio 15 d. | 06:10 | 18:50 | −0.8 | Žuvys | 192 mln. km |
| gegužės 15 d. | 05:44 | 23:14 | −0.7 | Jautis | 163 mln. km |
| birželio 15 d. | 05:48 | 22:24 | 3.8 | Dvyniai | 86 mln. km |
| liepos 15 d. | 03:41 | 20:10 | 0.2 | Orionas | 128 mln. km |
| rugpjūčio 15 d. | 06:19 | 21:10 | −1.5 | Liūtas | 203 mln. km |
| rugsėjo 15 d. | 09:28 | 19:59 | −0.0 | Mergelė | 167 mln. km |
Svarbiausios datos
Vidinės planetos matosi geriausiai, kai toliausiai nutolsta nuo Saulės (didžiausia elongacija), ir visai nesimato jungties su Saule metu.
| Data | Įvykis | Ką tai reiškia |
|---|---|---|
| 2026 m. spalio 12 d. | Didžiausia elongacija (vakare) | 25° nuo Saulės: geriausias metas ieškoti vakarų pusėje po saulėlydžio. |
| 2026 m. lapkričio 4 d. | Apatinė jungtis | Planeta tarp Žemės ir Saulės: nesimato, po to pereina iš vakaro dangaus į rytą. |
| 2026 m. lapkričio 21 d. | Didžiausia elongacija (ryte) | 20° nuo Saulės: geriausias metas ieškoti rytų pusėje prieš saulėtekį. |
| 2027 m. sausio 1 d. | Viršutinė jungtis | Planeta už Saulės: nesimato, po to pereina iš ryto dangaus į vakarą. |
| 2027 m. vasario 3 d. | Didžiausia elongacija (vakare) | 18° nuo Saulės: geriausias metas ieškoti vakarų pusėje po saulėlydžio. |
| 2027 m. vasario 18 d. | Apatinė jungtis | Planeta tarp Žemės ir Saulės: nesimato, po to pereina iš vakaro dangaus į rytą. |
| 2027 m. kovo 17 d. | Didžiausia elongacija (ryte) | 28° nuo Saulės: geriausias metas ieškoti rytų pusėje prieš saulėtekį. |
| 2027 m. balandžio 29 d. | Viršutinė jungtis | Planeta už Saulės: nesimato, po to pereina iš ryto dangaus į vakarą. |
Fazė ir dydis per ateinančius mėnesius
Kas dvi savaites – kaip Merkurijus atrodo pro teleskopą, vienodu masteliu: artėdama prie Žemės planeta didėja, bet virsta vis plonesniu pjautuvu.
Mėnulis šalia planetos
Mėnulis kas mėnesį praskrieja pro Merkurijų – tai lengviausias būdas planetą rasti. Artimiausi susitikimai:
| pir spalio 12 d. | 2,0° |
| sek lapkričio 8 d. | 5,7° |
Kur planeta Saulės sistemoje
Vaizdas iš viršaus: Saulė centre, orbitos atstumu sumažintos. Šiandien Merkurijus yra 166 mln. km nuo Žemės; per metus atstumas kinta nuo 83 mln. km iki 216 mln. km.
Kokia tai planeta
Merkurijus – mažiausia Saulės sistemos planeta, vos didesnė už Mėnulį. Aplink Saulę jis apskrieja per 88 dienas, bet sukasi taip lėtai, kad viena Saulės para ten trunka 176 Žemės paras. Atmosferos beveik nėra, todėl dieną paviršius įkaista iki 430 °C, o naktį atvėsta iki −180 °C. Paviršius išvagotas kraterių kaip Mėnulio, o didžiulis geležinis branduolys užima apie 85 % planetos spindulio – daugiau nei bet kurioje kitoje planetoje.
Pro žiūronus
Žiūronai labai padeda rasti Merkurijų šviesioje prieblandoje: iš pradžių jį lengviau pagauti žiūronais ir tik paskui plika akimi. Matysite tik tašką, be detalių. Svarbiausia taisyklė – niekada nekreipkite žiūronų į tą pusę, kol Saulė dar nenusileidusi arba jau patekėjusi: net akimirka su Saule regėjimo lauke gali negrįžtamai pažeisti akis.
Pro teleskopą
Teleskopu nuo 75–100 kartų didinimo matosi Merkurijaus fazė – jis, kaip ir Venera, būna pjautuvo, pusės ar beveik pilno disko pavidalo. Diskas mažytis (5–12″), o paviršiaus detalių mėgėjiškai pamatyti beveik neįmanoma. Patyrę stebėtojai Merkurijų stebi dieną, aukštai danguje, tiksliai nukreipę teleskopą pagal koordinates, bet tai daryti saugu tik žinant, kaip apsisaugoti nuo Saulės.
Tyrinėjimai
Pirmasis prie Merkurijaus 1974–1975 m. tris kartus praskrido „Mariner 10“ ir nufotografavo maždaug pusę paviršiaus. NASA zondas „MESSENGER“ 2011–2015 m. skriejo orbitoje, sudarė viso paviršiaus žemėlapį ir rado vandens ledo nuolat tamsiuose ašigalių krateriuose. Europos ir Japonijos misija „BepiColombo“, paleista 2018 m., po kelių praskridimų turi įskrieti į orbitą aplink Merkurijų ir ištirti jį dviem zondais.
Pavadinimas ir istorija
Planeta pavadinta romėnų pasiuntinių dievo Merkurijaus (graikų Hermio) vardu, nes greičiausiai iš visų juda per dangų. Senovės graikai iš pradžių manė, kad rytinis ir vakarinis Merkurijus – du skirtingi šviesuliai. Kartais Merkurijus praeina tiesiai per Saulės diską – tai vadinama tranzitu ir būna maždaug 13 kartų per šimtmetį; artimiausias – 2032 m. lapkričio 13 d., jį bus galima stebėti ir iš Lietuvos (tik su specialiu Saulės filtru).
Faktai
| Skersmuo | 4 879 km |
| Metai | 88 Žemės paros |
| Saulės para | 176 Žemės paros |
| Palydovai | nėra |
| Temperatūra | nuo −180 iki 430 °C |
| Vidutinis atstumas nuo Saulės | 58 mln. km |
Kitos planetos
Dažni klausimai
Ar šiąnakt matosi Merkurijus?
Vilniuje: nesimato: per arti saulės.
Kada vakare matyti Merkurijų?
Per ateinančius 12 mėnesių vakare: vasario 3 d. – vasario 6 d.; gegužės 19 d. – gegužės 26 d.
Kada ryte matyti Merkurijų?
Per ateinančius 12 mėnesių ryte: lapkričio 14 d. – lapkričio 25 d.
Kada Merkurijus toliausiai nuo Saulės?
spalio 12 d. 2026 m.: 25° nuo Saulės: geriausias metas ieškoti vakarų pusėje po saulėlydžio.
Kaip atskirti Merkurijų nuo žvaigždės?
Planetos nemirga ir šviečia ramia šviesa, o žvaigždės mirga, ypač prie horizonto. Be to, planetos per kelias savaites pasislenka tarp žvaigždžių.
Kiek toli Merkurijus?
Šiandien – 166 mln. km. Per ateinančius metus arčiausiai bus birželio 21 d. (83 mln. km).
Kas yra „retrogradinis Merkurijus“?
Maždaug tris kartus per metus Merkurijus kelias savaites atrodo judantis tarp žvaigždžių atgal. Tai optinis reiškinys: Merkurijus aplenkia Žemę savo orbitoje, ir iš mūsų žiūros taško jo kelias danguje trumpam pasisuka atgal, kaip lėtesnis automobilis atrodo slenkantis atgal, kai jį lenkiate. Pati planeta niekada nesustoja ir nesisuka atgal.
Ar Merkurijus karščiausia planeta?
Ne. Nors arčiausiai Saulės, karščiausia yra Venera (apie 465 °C), nes jos tanki atmosfera sulaiko šilumą. Merkurijus atmosferos beveik neturi, todėl naktį atvėsta iki −180 °C.
- Astronomy Engine (Don Cross): planetų padėtys, ryškumas, jungtys, opozicijos ir elongacijos pagal VSOP87.
- NASA Planetary Fact Sheets: fizikiniai planetų duomenys.
- NOAA saulės skaičiuoklės lygtys: prieblandos laikai.
Matomumas tikrinamas kiekvienai dienai pusvalandį po vakaro pilietinės prieblandos pabaigos ir pusvalandį prieš ryto prieblandą: planeta laikoma matoma, jei tada yra aukščiau 5° virš horizonto.