Karma: karmos dėsnis, rūšys ir ženklai tradicijose
Karma (sanskr. karman – „veiksmas“) dvasinėse tradicijose yra dėsnis, pagal kurį kiekvienas ketinimas, žodis ir veiksmas pasėja sėklą, o ši subręsta pasekmėmis šiame ar kitame gyvenime. Indijos mokyklos ją skirsto į sukauptą, jau veikiančią ir dabar kuriamą karmą, astrologija ir likimo matrica ją skaito iš gimimo datos, o mistikai moko, kaip karmą tirpdyti praktika.
Svarbiausi faktai
Žodis „karma“ kilęs iš sanskrito karman – „veiksmas“; tradicijose jis apima ir veiksmą, ir jo pasekmę.
Vedanta skiria tris karmos rūšis: sančitą (sukauptą), prarabdhą (jau veikiančią šiame gyvenime) ir agamią (kuriamą dabar).
Budizme karma pirmiausia yra ketinimas (cetanā), o karmos vaisių veikimas laikomas vienu iš keturių neapmąstomų dalykų (AN 4.77).
Bhagavadgytos karma joga moko veikti be prisirišimo prie veiksmo vaisių (2.47).
Vedų astrologijoje karmą rodo Saturnas, Mėnulio mazgai Rahu ir Ketu bei dešimtasis namas; likimo matricoje – karminis arkanas ir karminė uodega.
Populiarus „12 karmos dėsnių“ sąrašas yra šiuolaikinė ezoterinė schema, senuosiuose tekstuose jo nėra.
Turinys
Ką karma reiškia dvasinėse tradicijose?
Dvasinėse tradicijose karma yra daugiau nei „kas eina, tas grįžta“. Tai dėsnis, kuris jungia ketinimą, veiksmą ir jo vaisių, ir veikia ne tik vieną gyvenimą. Indijos išminčiai karmą lygino su sėkla: kiekvienas veiksmas pasėja sėklą sąmonės dirvoje, o ši anksčiau ar vėliau sudygsta tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka jos prigimtį. Kartais tai įvyksta greitai, kartais po daugelio metų, o tradicijos tiki, kad kartais tik kitame gyvenime.
Mistiniu požiūriu karma nėra teisėjas ir ne bausmė iš šalies. Ji primena gamtos dėsnį: kaip akmuo, įmestas į vandenį, sukelia ratilus, taip kiekvienas veiksmas palieka judesį, kuris turi kur nors nurimti. Todėl tradicijos klausia ne „už ką man tai?“, o „ko mane moko šis vaisius ir kokią sėklą sėju dabar?“. Būtent šis antras klausimas karmą paverčia keliu, o ne likimo nuosprendžiu.
Karma glaudžiai susijusi su trimis kitomis sąvokomis. Samsara yra gimimų ir mirčių ratas, kuriuo siela keliauja, kol nešioja neišsprendusią karmą. Dharma yra teisingas kelias, kurio laikydamasis žmogus nekuria naujų mazgų. Mokša (budizme nirvana) yra išsilaisvinimas, kai karma nustoja sukti ratą. Visos didžiosios Indijos mokyklos šią sistemą supranta šiek tiek kitaip, bet visos sutaria, kad karma yra tai, kas siela daro su savo laisve.
Trys karmos rūšys: sančita, prarabdha ir agamia
Vedantos tradicija karmą skirsto į tris rūšis. Šis skirstymas aiškinamas, pavyzdžiui, Šankarai priskiriamame vadovėlyje „Tattva Bodha“. Jis padeda suprasti, kodėl vieni dalykai gyvenime atrodo neišvengiami, o kitus galite keisti.
Rūšis
Ką reiškia
Ar galima keisti
Sančita karma (sanskr. sañcita, „sukaupta“)
Visa per ankstesnius gyvenimus sukaupta karma, kuri dar nepradėjo duoti vaisių. Tai lyg didelis sandėlis sėklų, kurios laukia savo laiko.
Taip. Tradicijos sako, kad ją sudegina dvasinis pažinimas ir praktika.
Prarabdha karma (prārabdha, „pradėta“)
Ta sančitos dalis, kuri jau pradėjo veikti šiame gyvenime: kūnas, šeima, gimimo vieta, pagrindinės gyvenimo aplinkybės.
Mažiausiai. Ją reikia išgyventi, bet galima keisti, kaip į ją atsiliepiate.
Agamia arba krijamana karma (āgāmi, „ateinanti“; kriyamāṇa, „daroma“)
Karma, kurią kuriate dabar savo ketinimais, žodžiais ir veiksmais. Ji papildys sandėlį arba duos vaisių netrukus.
Visiškai. Tai jūsų laisvės sritis.
Lankininko palyginimas: strėlinė yra sančita, paleista strėlė – prarabdha, strėlė ant templės – agamia karma.
Indijos mokytojai šias tris rūšis dažnai aiškina lankininko palyginimu. Strėlės, kurios guli strėlinėje, yra sančita karma: jų dar galima ir nepaleisti. Strėlė, kuri jau išskriejo, yra prarabdha: jos nesugrąžinsite, ji nuskris iki taikinio. Strėlė, kurią dabar dedate ant templės, yra agamia: tik jūs sprendžiate, ar ją paleisti ir kur nukreipti.
Tradicijos pasakojimas
Ramana Maharšio mokiniai pasakojo, kaip jis aiškindavo prarabdhą: kai žmogus pasiekia pažinimą, sukaupta karma sudega, ateinančiai nebelieka kam prilipti, o prarabdha dar kurį laiką veikia kūną, kaip ventiliatorius dar sukasi, nors jau išjungtas iš lizdo. Kūnas gyvena savo likimą iki galo, bet siela jo nebelaiko savo kalėjimu.
Kaip karma veikia: nuo ketinimo iki vaisiaus
Tradicijos aprašo karmos kelią kaip grandinę. Joga ir budizmas šią grandinę aiškina panašiai: lemia ne tik išorinis veiksmas, bet ir vidinė būsena, iš kurios jis gimė.
Ketinimas. Budizme pati karma yra ketinimas (pali cetanā). Tas pats veiksmas, atliktas iš meilės ar iš godumo, pasėja skirtingas sėklas.
Veiksmas. Mintis, žodis arba kūno veiksmas. Tradicijos skaičiuoja visus tris, todėl ir mintis nėra „nekalta“.
Pėdsakas. Veiksmas palieka sąmonėje įspaudą (saṃskāra), o daug įspaudų sukuria polinkį (vāsanā), kuris traukia elgtis vėl taip pat.
Brendimas. Patandžalio „Joga sutros“ (II.12–13) sako, kad karmos sankaupa šaknijasi kančios priežastyse ir subręsta gimimu, gyvenimo trukme ir patirtimis.
Vaisius ir naujas pasirinkimas. Kai vaisius subręsta, žmogus vėl renkasi, kaip atsakyti. Taip karma arba sukasi ratu, arba pradeda tirpti.
Budizmas šiai grandinei turi dar vieną svarbią pastabą. „Anguttara nikajos“ sutoje (AN 4.77) Buda karmos vaisių išsamų veikimą įvardija kaip vieną iš keturių neapmąstomų dalykų (acinteyya): žmogus, kuris bando apskaičiuoti, už ką tiksliai gavo kiekvieną savo patirtį, gali išprotėti. Tradicija čia sąmoningai palieka paslaptį: karmos dėsnį galima pažinti, bet ne perskaičiuoti kaip buhalterijos.
Ką apie karmą mokė mistikai ir mokytojai
Karmos samprata per tris tūkstantmečius keliavo per daugybę mokyklų. Kiekviena jų pridėjo savo atspalvį, ir būtent šie skirtumai paaiškina, kodėl šiandien apie karmą kalbama taip įvairiai.
Bhagavadgyta: veikti be prisirišimo prie vaisių
Krišna moko Ardžuną, kad žmogus turi teisę veikti, bet ne į veiksmo vaisius (2.47). Tai karma jogos esmė.
Gytoje sakoma, kad pažinimo ugnis sudegina visą karmą į pelenus (4.37), todėl kelias iš karmos rato veda per sąmonę, ne per neveikimą.
Svamis Vivekananda: „Karma joga“
1895–1896 m. paskaitose Niujorke Vivekananda aiškino, kad kiekvienas darbas, atliktas nesavanaudiškai, valo protą.
Jo mintis: ne pasaulis turi būti pataisytas mūsų darbais, o mes patys tobulėjame darbe.
Teosofai: karma kaip visatos pusiausvyra
Helena Blavatskaja knygoje „Teosofijos raktas“ (1889) karmą vadino nesuklystančiu dėsniu, kuris atkuria sutrikdytą pusiausvyrą.
Annie Besant knygelė „Karma“ (1895) karmą siejo su mintimis, troškimais ir veiksmais kaip trimis atskirais karmos kūrėjais.
Rudolfas Steineris: karminiai ryšiai
1924 m. paskaitų cikle apie karminius ryšius Steineris aiškino, kad žmonės, susitinkantys gyvenime, dažnai būna susiję iš ankstesnių įsikūnijimų.
Jis taip pat kalbėjo apie grupių ir tautų karmą, ne tik apie asmeninę.
Edgaras Cayce: skaitiniai apie praeitus gyvenimus
Amerikietis aiškiaregys transo būsenoje pateikė tūkstančius „gyvenimo skaitinių“, kuriuose dabartinius sunkumus siejo su ankstesniais gyvenimais.
Gina Cerminara knygoje „Many Mansions“ (1950) šiuos skaitinius surinko į karmos ir reinkarnacijos sistemą.
Džainizmas: karma kaip subtili materija
Džainai karmą supranta pažodžiui: kaip smulkias daleles, kurios limpa prie sielos (jīva) ir ją apsunkina.
Todėl jų kelias ypač griežtas: neprievarta (ahiṃsā), asketizmas ir atidumas kiekvienai gyvybei.
Karma ir reinkarnacija: siela neša savo istoriją
Daugelyje tradicijų karma neatsiejama nuo tikėjimo, kad siela gimsta ne vieną kartą. Indijos mokyklose tai vadinama samsara, gimimų ir mirčių ratu, kurį suka karma. Siela į naują gyvenimą atsineša ne prisiminimus, o polinkius, talentus, baimes ir nebaigtus ryšius. Jie ir sudaro prarabdhą, kurią žmogus pradeda gyventi nuo gimimo.
Ši idėja nėra vien rytietiška. Graikų filosofas Pitagoras mokė apie sielos persikėlimą, o Platonas „Valstybės“ X knygoje papasakojo Ero mitą. Kabaloje žinoma gilgul neshamot, sielų apykaita, per kurią siela grįžta ištaisyti to, ko neištaisė. Tibeto budizme „Tibeto mirusiųjų knyga“ (Bardo Thödol) aprašo tarpinę būseną tarp mirties ir naujo gimimo, kurioje karmos polinkiai lemia, kur sąmonė nukryps.
Tradicijos pasakojimas
Platono Ero mite karys Eras, žuvęs mūšyje, po dvylikos dienų atsibunda ant laužo ir papasakoja, ką matė. Sielos prieš naują gyvenimą pačios renkasi savo likimą iš daugybės pavyzdžių, o jų pasirinkimą lemia ankstesnio gyvenimo patirtis. Prieš renkantis joms paskelbiama: kaltė tenka besirenkančiajam, dievas nekaltas. Paskui sielos geria iš Užmaršties upės ir viską pamiršta.
Krikščionybė karmos sąvokos neturi, bet jai artima mintis „ką pasėsi, tą ir pjausi“ (Gal 6, 7). Skirtumas tas, kad krikščionybėje nėra atgimimų rato, o vietoj karmos išlaisvinimo kalbama apie malonę ir atleidimą.
Gera ir bloga karma: kas tradicijose kuria šviesą
Kasdien sakoma „gera karma“ ir „bloga karma“. Induizme tam yra žodžiai puṇya (dorybės nuopelnas) ir pāpa (nuodėmė, sunkinantis veiksmas). Budizmas kalba apie kusala ir akusala, išmintingus ir neišmintingus veiksmus. Pastarieji kyla iš trijų nuodų: godumo, neapykantos ir apakimo. Išmintingi kyla iš jų priešingybių: dosnumo, meilės ir aiškumo.
Budizmo tradicija išskiria tris pagrindinius nuopelno šaltinius (puññakiriyavatthu):
Dosnumas (dāna): dalintis daiktais, laiku, dėmesiu, žiniomis, nelaukiant atlygio.
Dora (sīla): nekenkti gyvoms būtybėms, nevogti, nemeluoti, nesvaiginti savo sąmonės.
Meditacija (bhāvanā): ugdyti protą, kad šis matytų aiškiai ir nebesėtų naujų mazgų.
Svarbu, kad pačios tradicijos „gerą karmą“ laiko ne galutiniu tikslu. Auksinė grandinė yra tokia pat grandinė kaip geležinė, sakė Vivekananda. Gera karma suteikia palankų gimimą ir laimę, bet išsilaisvinimas prasideda tada, kai žmogus veikia nebe dėl nuopelno.
Asmeninė, giminės ir kolektyvinė karma
Ezoterinėse mokyklose kalbama ne tik apie asmeninę karmą. Giminės karma yra tai, ką siela tradicijų požiūriu paveldi kartu su šeima: pasikartojančios lemtys, ligos, santuokų ir pinigų scenarijai, kurie keliauja per kartas. Daugelis mokytojų sako, kad siela neatsitiktinai gimsta būtent šioje giminėje: čia ji randa tas pamokas, kurias atėjo išmokti.
Likimo matricos metode tam skirta atskira dalis, giminės programos. Jos parodo, kokias užduotis žmogus gauna per tėvo ir motinos linijas. Kolektyvinė karma yra dar platesnė: Steineris ir teosofai kalbėjo apie tautų, kartų ir net žmonijos karmą, kuri pasireiškia istoriniais įvykiais.
Karma pagal gimimo datą: astrologija ir likimo matrica
Daugelis žmonių pirmiausia nori sužinoti, kokią karmą atsinešė. Tradicijos atsako per gimimo akimirką: jei prarabdha nulemia gimimo aplinkybes, tai ji turėtų atsispindėti ir gimimo datoje.
Vedų astrologija (džjotiša) gimimo horoskopą laiko prarabdhos žemėlapiu. Saturnas (Šanis) vadinamas karmos vaisių davėju: jis atneša tai, kas užsitarnauta. Mėnulio mazgai Rahu ir Ketu sudaro karminę ašį: Ketu rodo, ką siela atsinešė iš praeities, o Rahu, kur ji traukiama šiame gyvenime. Dešimtasis horoskopo namas vadinamas karmos namu (karma bhāva) ir rodo veiklą bei pašaukimą.
Likimo matrica, numerologinis Natalijos Ladini metodas, karmą skaičiuoja iš gimimo datos per 22 arkanus. Svarbiausi karmos taškai yra du:
Karminis arkanas (taškas D) yra dienos, mėnesio ir metų suma. Jis rodo užduotį, kurią siela atsinešė iš praeities. Jį galite rasti arkano pagal gimimo datą skaičiuoklėje.
Karminė uodega yra trijų skaičių kodas matricos apačioje, pavyzdžiui, 15-5-8 arba 21-4-10. Jis aprašo, ką siela praeityje darė ne taip ir ką šiame gyvenime turi ištaisyti. Iš viso yra 26 kodai, visi aprašyti karminės uodegos puslapyje.
Vakarų numerologijoje kalbama apie karminės skolos skaičius: 13, 14, 16 ir 19. Jei jie pasirodo skaičiuojant gyvenimo kelio, likimo ar kitus pagrindinius skaičius, numerologai sako, kad siela atsinešė nebaigtą pamoką: 13 – apie darbą ir kantrybę, 14 – apie laisvės ir saiko pusiausvyrą, 16 – apie puikybę ir nuolankumą, 19 – apie galios naudojimą ir pagalbos priėmimą.
Abu metodai karmą skaito kaip polinkį, o ne kaip nuosprendį. Saturnas ar sunki karminė uodega nereiškia, kad gyvenimas bus blogas. Tai ženklas, kurioje srityje žmogui teks daugiausia dirbti ir kur jis gali labiausiai užaugti.
Karminiai ryšiai: kodėl kai kurie žmonės atrodo pažįstami
Ezoterinėje tradicijoje karminiais vadinami ryšiai, kurie, kaip tikima, tęsiasi iš ankstesnių gyvenimų. Tokie santykiai dažnai prasideda labai stipriai: jausmu, kad žmogų pažįstate seniai, netikėtu artumu arba, priešingai, nepaaiškinama įtampa. Daug mokytojų sako, kad prieš įsikūnydamos sielos susitaria susitikti, kad galėtų užbaigti nebaigtus reikalus. Šiuolaikinėje ezoterikoje tai vadinama sielų sutartimis.
Karminis ryšys tradicijų požiūriu nebūtinai turi tęstis visą gyvenimą. Jo prasmė yra išmokti tai, kas liko neišmokta: atleisti, nubrėžti ribą, grąžinti skolą arba ją priimti. Kai pamoka išmokta, mazgas atsiriša, ir žmonės gali išsiskirti be kartėlio. Radionikos ir energoinformacinio modelio požiūriu tokie ryšiai vadinami karminiais mazgais. Juos išsamiau aptaria MDU straipsnis „Karminiai mazgai ir prisirišimai: kaip informacija tampa likimu“.
Karmos ženklai: kaip tradicijos atpažįsta karminę situaciją
Mokytojai ir ezoterinės mokyklos dažniausiai mini šiuos ženklus, kad situacijoje gali veikti karma:
Pasikartojimas. Ta pati situacija grįžta su kitais žmonėmis ir kitomis dekoracijomis, kol pamoka neišmokta.
Neproporcingai stipri reakcija. Įvykis, kuris kitiems atrodo smulkus, jus sukrečia iki pagrindų, tarsi liestų kažką senesnio už šį gyvenimą.
Ryšys nuo pirmo žvilgsnio. Stiprus traukos arba atstūmimo jausmas žmogui, kurio dar visai nepažįstate.
Skolos jausmas. Jaučiate, kad turite kažkam padėti, kažką atiduoti arba kažką pakelti, nors racionaliai nieko nesate skolingi.
Durys, kurios neatsidaro. Kai kurie keliai ilgai užsidaro, kad ir kaip stengtumėtės, o paskui staiga atsiveria, kai pasikeičiate jūs.
Sinchroniškumai. Prasmingi sutapimai, kurie lyg sako, kad esate ten, kur reikia, arba kad laikas pasukti kita kryptimi.
Pačios tradicijos įspėja, kad karmos ženklus geriau skaityti kaip klausimus sau, o ne kaip galutinius atsakymus. Tas pats ženklas vienam žmogui yra kvietimas augti, o kitam tik sutapimas.
Kaip tradicijos siūlo dirbti su karma
Visos tradicijos sutaria dėl vieno: karmos negalima „išvalyti“ vienu ritualu ir pamiršti. Ją galima tirpdyti kasdiene praktika, kuri keičia pačius ketinimus. Štai praktikos, kurias tradicijos mini dažniausiai.
Karma joga: darbas be prisirišimo prie vaisių
Daryti savo darbą visa širdimi, bet nelaukti pagyrimo, atlygio ar tam tikro rezultato. Indijos tradicijoje tai vadinama ir seva, nesavanaudiška tarnystė. Tokia veikla nekuria naujų karmos mazgų, nes neturi ego, kuris laukia sąskaitos apmokėjimo.
Mylinčio gerumo meditacija
Budizmo metta praktika siunčia gerus linkėjimus sau, artimiesiems, nepažįstamiems ir net tiems, su kuriais turite sunkų ryšį. Tradicijoje ji laikoma viena galingiausių priemonių atrišti karminius mazgus, nes keičia pačią būseną, iš kurios gimsta veiksmai.
Vakaro peržiūra
Rudolfas Steineris savo mokiniams rekomendavo kasdien vakare peržiūrėti dieną atbuline tvarka. Tai sena praktika, kuri ugdo atidumą savo karmai:
Atsigulkite arba atsisėskite ramiai ir užmerkite akis.
Pradėkite nuo paskutinio dienos įvykio ir eikite atgal iki ryto, lyg žiūrėtumėte filmą nuo pabaigos.
Žiūrėkite į save iš šalies, kaip į kitą žmogų, be teisimo.
Pastebėkite, kur veikėte iš meilės, o kur iš baimės, pykčio ar godumo.
Padėkokite už dieną ir užmikite, palikę ją praeityje.
Ho'oponopono: atleidimo praktika
Havajų sutaikymo tradicija, kurią šiuolaikine forma 1976 m. pritaikė tradicinė havajų gydytoja (kahuna lapaʻau) Morrnah Simeona. Vėliau jos mokinys Ihaleakala Hew Lenas ir rašytojas Joe Vitale išpopuliarino keturias frazes, kurias kartojate ir sau, ir kitam: „Atsiprašau. Atleisk man. Ačiū. Myliu tave.“ Praktikuojantys tiki, kad taip atrišami seni ryšiai ir paleidžiama informacija, kuri kartojasi.
Paleisti tai, kas nebereikalinga: Indijoje degantys žiburiai paleidžiami upe kaip atleidimo ir dėkingumo ženklas.
Atgaila ir atitaisymas
Induizmo tradicija turi sąvoką prāyaścitta, atgailos ir atitaisymo veiksmą. Jos esmė yra ne kaltinti save, o atlyginti tai, ką galima atlyginti: atsiprašyti, grąžinti, padėti. Kai pažeistas ryšys su žmogumi, kuris jau miręs ar nepasiekiamas, tradicijos siūlo daryti gera kitiems jo vardu.
Dvylika karmos dėsnių
Internete labai paplitęs „12 karmos dėsnių“ sąrašas. Tai šiuolaikinė ezoterinė schema, išpopuliarėjusi XXI a. pradžioje; senuosiuose Indijos tekstuose tokio sąrašo nėra. Vis dėlto jis gerai apibendrina mintis, kurias tradicijos kartoja įvairiais žodžiais:
Dėsnis
Esmė
1. Didysis dėsnis
Ką pasėsite, tą ir pjausite: ką siunčiate į pasaulį, tas grįžta.
2. Kūrimo dėsnis
Gyvenimas nevyksta savaime, jį kuriate savo veiksmais.
3. Nuolankumo dėsnis
Ko nepriimate, tas išlieka ir kartojasi.
4. Augimo dėsnis
Keisdami save keičiate ir aplinką.
5. Atsakomybės dėsnis
Prisiimate atsakomybę už tai, kas vyksta jūsų gyvenime.
6. Ryšio dėsnis
Viskas susiję: praeitis, dabartis ir ateitis.
7. Dėmesio dėsnis
Negalite vienu metu galvoti apie du dalykus, todėl rinkitės, kur dėmesys.
8. Dosnumo ir svetingumo dėsnis
Jūsų elgesys turi atitikti tai, kuo tikite.
9. Čia ir dabar dėsnis
Praeities kartojimas atima dabartį.
10. Pokyčio dėsnis
Istorija kartojasi, kol neišmokstate pamokos.
11. Kantrybės ir atlygio dėsnis
Vertingiausi vaisiai bręsta lėtai.
12. Prasmės ir įkvėpimo dėsnis
Kiekvienas indėlis, net mažiausias, turi reikšmę visumai.
Momentinė karma ir kiti populiarūs posakiai
„Momentinė karma“ (angl. instant karma) vadinama situacija, kai pasekmė ateina iškart po veiksmo: žmogus, kuris ką tik kažką įžeidė, pats paslysta ar netenka to, ką atėmė. Posakis išpopuliarėjo po Johno Lennono 1970 m. dainos „Instant Karma!“. Tradicijų požiūriu tai tiesiog greitai subrendusi sėkla: dauguma karmos vaisių bręsta lėčiau ir ne visada taip akivaizdžiai.
„Karma grįžta bumerangu“, „karma pasirūpins“, „tai karminė skola“ yra kasdienės kalbos formos, kurios karmą supaprastina iki atpildo. Tradicijos ją mato plačiau: ne kaip kerštą, o kaip mokytoją, kuris kartoja pamoką tol, kol mokinys pasiruošęs ją išmokti.
Ko karma tradicijose nereiškia
Didžiosios tradicijos karmą skiria nuo kelių dažnų klaidų:
Ne fatalizmas. Karma nesako, kad viskas nulemta. Agamia karma yra laisvės sritis, todėl kiekvienas dabarties pasirinkimas keičia ateitį.
Ne Dievo bausmė. Budizme ir daugelyje Indijos mokyklų karma veikia kaip dėsnis, be teisėjo, kuris skirtų bausmes.
Ne pagrindas smerkti kitą. Kito kančia nėra jūsų reikalas teisti. Budistų tekstai net sako, kad ne kiekviena kančia kyla iš karmos.
Ne priežastis kęsti skriaudą. Nė viena tradicija nemoko likti ten, kur jus skriaudžia, nes „taip lemta“. Apsisaugoti yra ir dharma, ir sveika karma.
Kada kreiptis pagalbos
Jei smurtą, prievartą ar grėsmę sau aiškinate kaip „savo karmą“ ir dėl to liekate nesaugioje situacijoje, kalbėkitės su žmogumi, kuriuo pasitikite, arba kreipkitės pagalbos. Emocinė parama visą parą: Vilties linija 116 123. Kilus pavojui gyvybei, skambinkite 112.
Savęs pažinimo gidė Ema Sakalauskaitė rašo, kaip žodis „karma“ veikia kasdien: kada jis padeda prisiimti atsakomybę, o kada tampa kaltinimu sau ar kitiems.
Dažniausi klausimai
Kas yra karma paprastais žodžiais?
Karma – tai dvasinis dėsnis, pagal kurį jūsų ketinimai ir veiksmai pasėja sėklas, o jos anksčiau ar vėliau sugrįžta pasekmėmis. Tradicijose karma veikia per daugelį gyvenimų ir siejama su reinkarnacija.
Kokios yra trys karmos rūšys?
Sančita karma yra visa sukaupta karma iš ankstesnių gyvenimų, prarabdha – ta jos dalis, kuri jau veikia šiame gyvenime, o agamia (krijamana) – karma, kurią kuriate dabar. Labiausiai keisti galite agamią karmą.
Kaip sužinoti savo karmą pagal gimimo datą?
Tradiciškai karmą skaito vedų astrologija (Saturnas, Rahu ir Ketu, dešimtasis namas) ir likimo matrica. Likimo matricoje karmą rodo karminis arkanas (taškas D) ir karminė uodega – trijų skaičių kodas, kurį galima apskaičiuoti iš gimimo datos.
Ar galima išvalyti karmą?
Tradicijos sako, kad karmos negalima ištrinti vienu ritualu, bet ją galima tirpdyti: karma joga (darbu be prisirišimo prie vaisių), dosnumu, meditacija, atgaila ir atleidimu. Vedanta moko, kad sukauptą karmą sudegina dvasinis pažinimas.
Kuo skiriasi gera ir bloga karma?
Gera karma (puṇya, budizme kusala) kyla iš dosnumo, meilės ir aiškumo, bloga (pāpa, akusala) – iš godumo, neapykantos ir apakimo. Tradicijos sako, kad ir gera karma riša prie gimimų rato, todėl tikslas yra veikti be prisirišimo.
Kas yra karminiai ryšiai?
Taip ezoterinėje tradicijoje vadinami santykiai, kurie, kaip tikima, tęsiasi iš ankstesnių gyvenimų. Jie dažnai prasideda labai stipriai ir turi pamoką, kurią abu žmonės turi išmokti; kai ji išmokta, ryšys gali baigtis be kartėlio.
Ar 12 karmos dėsnių yra senovinis mokymas?
Ne. Sąrašas „12 karmos dėsnių“ išpopuliarėjo XXI a. internete ir senuosiuose Indijos tekstuose jo nėra, nors jo mintys – atsakomybė, kantrybė, dėmesys dabarčiai – atitinka tradicijų mokymą.
