Klausimas: rebe, ar yra Dievas?

ATSAKYMAS: Ui, kodėl klausi? Kas nutiko? Plaučius persišvietei, mylima komanda pralaimėjo ar matematikos egzaminą blogai parašei? Ir jokie pagoniški akmenai, Laimos Paksienės terminologija šnekant, nepadėjo? Juk kažkas nutiko? Nes kaip teisingai kadaise pastebėjo gojų filosofai: „Dievą mes prisimename tik tada, kai mums bloga, ir niekada – kai gera“. Ar ne? Pradžiai, mane visada stebino, kad toks klausimas kyla žmogui iš tautos, turinčios Kalvarijas, Katedrą ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“. Bet, kaip kulto tarnas, privalau atsakyti. Vienok, nors atsakymas į Tavo klausimą yra labai paprastas, iš vieno žodžio, ir tas atsakymas yra visur, vis dėlto aš kiekviena savo kūno ląstele jaučiu, kaip Tu tykai pasiruošęs šuoliui įjungti kritinį mąstymą ir pradėti leisti į orą energiją, putas bei frazes „gerai, bet…“, „tačiau…“ ir pan., ir nori kibti senam talmudistui į atlapus, neturėdamas tokio lygio disputui nei išlavinto proto, nei patirties, o ir savo kontrargumentų greičiausiai esi prisirinkęs iš „Lietuvos ryto“ skilties „Mokslas ir technika“, ar ne? Tačiau jei vis tiek darai kultą iš kritinio mąstymo, be reikalo nuvariusio į kapus milijonus iškiliausių pasaulio žmonių, tada aš Tau atsakysiu taip pat gojaus, mokslo korifėjaus unikaliu pavadinimu – hebrajišku vardu ir antisemitine pavarde – Izaoko Niutono žodžiais. Juk nekyla Tau mintis abejoti Niutono dėsniais ir kvestionuoti jo aksiomų? Nekyla? Izaokas Niutonas visada buvo teisus? Tada važiuojam. Jis sakė taip: „Į klausimą, ar yra Dievas, lengviausia atsakyti kitu klausimu: ar Tu elgtumeis kitaip, jei tikrai žinotum, kad Jis yra? Jei Tavo atsakymas į tokį klausimą yra „taip“, tada Dievas yra. Jei Tavo atsakymas yra „ne“, tada Dievo nėra“.