ATSAKYMAS: Šabat šalom! Labai svarbus, aktualus ir amžinas lyrinis klausimas, kuris gvildenamas ne tik senovės išminčių diskusijose, bet ir biblinėse giesmėse, romansuose arba kalėjimo šansonuose. Tačiau jis, deja, neturi jokios praktinės prasmės ir priskiriamas prie tų filosofinių-retorinių klausimų kategorijos, kurie šais laikais dažniausiai ir ilgiausiai svarstomi nuoširdžiuose, vienok pagarbiuose pokalbiuose atsakančiai apsinešus nuo alkoholinių gėrimų. Blaiviam gi žmogui jau seniai aišku, kad koreliacija tarp finansinio gerbūvio ir tos endorfininio transo būsenos, kurią psichologai sąlyginai vadina „laime“ neegzistuoja, nes ta „laimė“ gali atsirasti pas patį pragmatiškiausią vyrą nuo visiškai nemokamų ir niekinių dalykų, tokių kaip rasos lašelis, blizgantis ant voratinklio ankstų liepos rytą. O kalbant apie materialųjį turtą, tai jis pats iš savęs sukelia begalę atsakomybės ir galvos skausmo: jį reikia saugoti, dauginti ir sekti, kad kas jo nepagrobtų, ir ta būsena greičiau jau yra visiškai priešinga tam ramiam atsipalaidavimui, kuris asocijuojasi su žodžiu „laimė“. Neveltui jau senovės žydai sakydavo „atiduodi pinigus – atiduodi problemą“… Tačiau energingiems XXI amžiaus vyrams, ieškantiems laimės, vis dar tinka tai, ką mokė Karlas Marksas (irgi, kaip žinia, ne uzbekas) – „tikrąją savo laimę kovoje surasi!“ (ši jo frazė tapo netgi „Internacionalo“ eilute), tame tarpe – ir kovoje už pridėtinę vertę. Toks kovingas požiūris visiškai eliminuoja atsakymą į klausimą „kiek?“ – į kurį kadaise „Goldman Sachs“ banko įkūrėjas (irgi, žinoma, ne suomis) kadaise atsakė vienu žodeliu – „daugiau“. O kalbant apie Tave, konkrečiau į šį klausimą galėsi atsakyti tik pats, įvertinęs savo asmeninius poreikius, į kuriuos bus įtraukti visi elektriniai gadžetai, kelionės, batai, gėrimai ir kiti malonumai, pajėgus bent kiek atitraukti Tave nuo minčių, kad laimės paukštė vėl išskrido kažkur į nepaprėpiamus debesis…
Klausimas: rebe, šabat šalom! Turiu mane labai kamuojantį klausimą – kiek turtingas turi būti vyras, kad būtų laimingas?
Giedrius Drukteinis

Klausimas: rebe, visą laiką galvoju apie pinigus, tiksliau, apie jų trūkumą. Tiesiog bijau, kad jie pasibaigs ir teks gyventi skurde. Dėl to dirbu nemylimą darbą, retai atostogauju, neperku sau madingų drabužių, nevaikštau į restoranus. Juk viskas taip brangu! Ką daryti? Patarkite!
ATSAKYMAS: Ui, kodėl klausi? Kas nutiko? Pamiršai savo dievuko pamokymus apie kupranugarį ir adatos skylutę bei nurodymą „išparduoti savo turtą ir išdalinti jį vargšams“? Nebeįtikina patarimai „džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka“ – saule, paukštelių čiulbėjimu ir žvaigždėmis? Ir visada atrodo, kad kiti gyvena už Tave smagiau ir prabangiau, ir jų tokios baimės visai nekamuoja? Oy vey! […]

Klausimas: rebe, šabat šalom! Rytoj europarlamento rinkimai. Ar verta eiti į juos ir balsuoti?
ATSAKYMAS: Šabat šalom. Ui, kodėl klausi? Kas nutiko? Juk visi be išimties kandidatai Tavęs aiškiai prašo „ateikite balsuoti“, o Tau kažkodėl vis tiek nesinori to daryti? Nematai tuose rinkimuose prasmės? Pikta, kad kažkas Tavo dėka išvažiuos į Briuselį ir gaus gerą algą, kol Tu čia likęs kovosi su skurdu? Oy, vey! Vargas Tau! Jūs, gojai, […]

Klausimas: rebe, kokią savo mylimai moteriai turėčiau įteikti dovaną, kuri simbolizuotų meilę, ne! – Jos garbinimą, bendrą ateitį ir senatvę, kitais žodžiais, visa, kas geriausio?
ATSAKYMAS: „Imti yra sunkiau nei duoti“, taip bylojo senovės išminčiai, todėl pradžiai suvok, kad moralinės dilemos kamuoja gaunantįjį kur kas labiau nei tą dovaną teikiantįjį. Nes dovana ne tik įpareigoja demonstruoti falšyvą entuziazmą ar dėkingumą, bet ir pasiunčia aiškią žinutę prelegentui, kas jis (ar ji) yra pasaulio akyse. Todėl visiškai pagrįsta būtų Tavo anikeivei (moteriai) […]
Komentarų (0)
Komentarų dar nėra. Būk pirmas!
Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.
Registruotis