NariamsImperinė diplomatija: JAV intervencijų istorija po II-ojo pasaulinio karo – I Dalis (iki 1975 m.)
Po Antrojo pasaulinio karo didžiosios valstybės pradėjo veikti kitų šalių politines sistemas ne tik tiesiogine karine jėga, bet ir netiesioginiais instrumentais. Intervencijoms buvo naudojamos karinės operacijos, slaptos žvalgybinės priemonės, ekonominiai svertai, diplomatinis spaudimas, nevyriausybinės organizacijos, medijos, rinkimų procesai ir kiti metodai. Tokie projektai, kurių tikslas – pakeisti, išlaikyti arba paveikti politinę sistemą, vadinami intervenciniais. Šis […]
Viktoras JašinskasIstorijos mentoriusŠis straipsnis prieinamas nuo narystės lygio: Paprastas narys
Prisijunkite arba registruokitės, kad pamatytumėte pilną straipsnį.
Marco Polo: Venecijos pirklys, kuris pasiekė Mongolų imperijos sostą ir atvėrė Europai kelią į Aziją
NariamsJėzuitų ordinas: kaip mokyklos, misijos ir diplomatija tapo nematoma imperijos ranka
Martinas Lutheris Vitenberge meta iššūkį popiežiaus autoritetui XVI a. Europa stovi ant epochų lūžio krašto. Roma dar regi save kaip krikščioniško pasaulio centrą, tačiau jos sienose jau girdėti skilimo garsas. Martinas Lutheris Vitenberge meta iššūkį popiežiaus autoritetui, Vokietijos kunigaikščiai skaičiuoja, kiek naujame tikėjime yra teologijos, o kiek – žemės, mokesčių ir savarankiškos valdžios. Reformacija plinta […]
NariamsHanza: pirklių sąjunga, kuri be karalių valdė Šiaurės Europos jūras
Hanza išaugo iš pirklių baimės, godumo ir poreikio saugiai perplaukti audringą Šiaurę Viduramžių Šiaurės Europa gyveno vandeniu. Baltijos ir Šiaurės jūros nebuvo romantiškas horizontas – jos buvo kelias, turgus, mirties spąstai ir valdžios įrankis. Kas valdė uostus, sąsiaurius, sandėlius, druską, silkę, medieną, kailius ir grūdus, tas valdė miestų skrandį. Karaliai turėjo karūnas, kunigaikščiai – pilis, […]