Viskas apie amerikietiškąjį viskį

Manoma, jog amerikietiško viskio istorija prasidėjo kartu su pirmųjų imigrantų iš Airijos ir Škotijos banga. Ir nors pastarieji į Ameriką atsivežė viskio gamybos meną, tačiau čia turėjo išmokti gaminti viskį ne tik naujomis sąlygomis, bet ir iš naujų grūdų rūšių. Tuometinis jų gamintas viskis labai skyrėsi nuo dabartinio, tačiau kaip Senojo žemyno gėrimas pavirto tuo, ką šiandien vadiname „amerikietišku viskiu“ ( galbūt teisingiau būtų vadinti burbonu, nes tai plačiausia paplitusi amerikietiško viskio rūšis ) – neaišku. Apie šio gėrimo istoriją yra išlikę labai mažai dokumentų ir sukurta labai daug legendų, kuriose nurodoma, pvz., jog būtent išeiviai iš Škotijos sukūrė Naujosios žemės viskio gamybos technologija, nors paties pavadinimo angliškas pavadinimas „whiskey“ atitinka airiško gėrimo pavadinimą.

Burbonas ir Tenesio viskis

Burbonas (Bourbon). Didžioji burbono dalis pagaminama, žinoma, Kentukio valstijoje, tačiau dažnai klystama manant, kad burbonu laikomas tik Kentukio valstijoje pagamintas viskis. Burbonas gali būti gaminamas bet kurioje Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje (ir nebūtinai Kentukio valstijoje) iš grūdinės žaliavos mišinio, kurio ne mažiau kaip 51 % ir ne daugiau kaip 80% turi sudaryti kukurūzai. Distiliacijos metu gauto distiliato stiprumas negali viršyti 80% alkoholio stiprumo, o, prieš jį užpilant į ąžuolines statines brandinimui, spirito stiprumas negali viršyti 62,5%, ir, galų gale, supilstant į butelius, burbonas negali turėti mažiau kaip 40% alkoholio stiprumo. Šio viskio brandinimui gali būti naudojamos tik naujos ąžuolinės statinės, kurios prieš naudojimą yra padeginamos iš vidaus. Statines naudoti antrajam viskio užpylimui draudžiama. Taip pat burbono gamyboje negalima naudoti jokios pašalinės kilmės dažiklių ir skonio priedų, o gamyba negali būti papildyta jokiais papildomais procesais.

Gėrimas, kuris atitinka visus aukščiau išvardintas savybes, bei ąžuolinėse statinėse brandintas ne trumpiau kaip 2 metus, gali vadintis „tiesiu“ – „straight“. Burbonui, kuris priskiriamas kategorijai „Straight“ ir yra brandinamas trumpiau kaip keturis metus, amžiaus nuoroda ant butelio etiketės yra neprivaloma. Burbonuose, kurie yra „kupažuoti“ (sumaišyti), amžius nustatomas pagal jauniausio mišinyje esančio viskio amžių.

Tenesio viskis (Tennessee whiskey arba Tennessee whisky) – amerikietiškas viskis, gaminamas tik pagal kilmės vietą, t.y, Tenesio valstijoje. Tenesio viskis ir Kentukio burbonas panašūs dėl to, kad abu yra kilę iš pietrytinių JAV teritorijų – vidurio Tenesis ir Burbono apygarda Kentukyje yra netoli viena kitos. Į atskirą kategoriją šis viskis išskirtas 1941 metais. Abiejų gėrimų sudedamosios dalys panašios, be to, Tenesio viskį ir Kentukio burboną sieja ir tai, kad seniau juos gamindavo tik fermeriai. Išskirtinė Tenesio viskio savybė – distilito filtracija per kietojo saldžiojo klevo medienos anglies filtrus prieš užpilant gėrimą į statines, o kartais – jau paruoštą viskį supilstant į butelius. Šiuo metu viskį su „Tenesio“ nuoroda gamina tik dvi kompanijos – „Jack Daniel’s“ ir „George Dickel“. Pirmiausia tokį mažą šių viskio gamintojų ratą galima paaiškinti tuo, jog pagal įstatymą Tennesio viskio gamyba buvo leidžiama tik trijose valstijų apskrityse (iš 95-ių). 2009 metais Generalinė Tenesio valstijos asamblėja papildė šį įstatymą, leisdama viskio gamybą visoje valstijos teritorijoje. Pasak įstatymo pataisos iniciatorių, toks žingsnis turėtų paskatinti viskio gamybą ir naujų prekinių ženklų atsiradimą.

Gamybos technologija ir žaliavos

Amerikietiškojo viskio gamyba skiriasi nuo europietiškojo: visa gamybai paruošta žaliava sumalama, sumaišoma su karštu vandeniu ir verdama, o paruošta saldi misa fermentuojama mielių pagalba.

Ankščiau viskio spirito distiliacijai amerikiečių fermeriai naudodavo puodinius distiliavimo katilus („pot still“), tačiau kartu su XIX a. gamybos revoliucija ir nenutrūkstamos distiliacijos kolonų išradimu buvo pereita prie kolonijinės distiliacijos, arba rečiau naudojant abu šiuos distiliacijos metodus.

Amerikietiškų viskių sudėtis:

Rūšis Kukurūzai (%) Rugiai (%) Miežių salyklas (%)

Burbonas („Bourbon”) 70 15 15
Tenesio („Tennessy”) 80 10 10
Rugių („Rey”) 39 51 10

Svarbu: tikslios grūdų dalių proporcijos – kiekvieno gamintojo paslaptis, būtent šis faktorius daugiausia įtakoja kiekvieno gamintojo viskio skonio skirtumą.

Amerikietiškųjų viskių klasifikacija

Būtina paminėti, kad amerikietiško viskio klasifikaciją apsunkina, tai, jog šie viskiai skirstomi į įvairias kategorijas ne tik pagal žaliavos sudėtį, bet ir gamybos bei brandinimo technologiją. Ne paskutinėje vietoje ir savo žymą paliekantys skirtingi viskio gamybos regionų reikalavimai, dėl kurių galimos pačios įvairiausios amerikietiško viskio kombinacijos. Reikėtų paminėti, jog už JAV ribų tokie gamybos ir klasifikacijos pavyzdžiai – retenybė.

Klasifikacija pagal žaliavą:

Burbonas („Bourbon”) – skaityti aukščiau.

Tenesio („Tennessy”) – skaityti aukščiau.

Rugių („Rye”) – gaminamas analogiškai, kaip ir burbonai, tačiau ne mažiau kaip 51% grūdinės žaliavos turi sudaryti ne kukurūzai, o rugiai. Iki Antrojo pasaulinio karo rugių viskis Amerikoje buvo populiaresnis už burboną, ir būtent su šiuo viskiu buvo gaminami populiarūs kokteiliai „Manhattan“ bei „Old Fashioned“.

Kviečių („Wheat”) – viskis, kurio sudėtyje privalo būti ne mažiau kaip 51% kviečių.

Kukurūzų („Corn”) – viskis, savo sudėtyje turintis daugiau kaip 80% kukurūzų.

Klasifikacija pagal gamybos technologiją:

„Single Barel” – viskis iš vienos statinės. Kaip taisyklė, toks viskis brandinamas ilgiausia. Jis pasižymi tvirtu aromatu ir skoniu. Taip pat ir aukšta kaina.