Ramiai popietei – pamokanti „Goldman Sachs“ treiderio istorija su žiupsniu erotikos ir moralu, kad tikrovė ne visada sutampa su iliuzija…

Pažiūrėjau vakar romantišką filmą ir susimąsčiau, kodėl Holivudas konstruoja tokį keistą meilės atributų vaizdą? Tipo, pokalbį telefonu reikia pabaigti fraze „I love you”, o į tai privalu atsakyti „I love you, too” – o toks atsakymas neturi nei nuoširdumo, nei retorinio lankstumo, jau nekalbant apie lietuviško vertimo ar pavartojimo niuansus. O kelias iki lovos turi būti nuklotas moteriškais apatiniais ir vyro batais bei kelnėmis, kas, technine prasme, yra labai jau nelogiškas setupas, kad ir kokia aistra bevyrautų… Tai išvydęs ekrane, atsiminiau vieną tikrą istoriją:

Nutiko ji žinomiems Lietuvos teatro aktoriams gastrolėse Italijoje. Mano labai mėgiamas aktorius vis norėjo užlaužti dabar jau nebegarsią aktorę, dėl ko ją visaip žemino ir parino. Jie buvo susipykę tą vakarą, kai Jos viesnicos kambaryje staiga suskambo telefonas, ir Jo kimus balsas ragelyje tepasakė „užeik”… Jo numerio durys buvo nežymiai pravertos, kelias iki lovos nuklotas visokiais vaisiais, grotuvas negarsiai grojo Brahmsą, lengvas jūros brizas pleveno tiulio užuolaidas, o lovoje „senatoriaus” poza (pasirėmęs ant vienos alkūnės, viena koja sulekta, o šakumą dengė „Hermès” skarelė – Jai – pasiimti lūpomis…) gulėjo nuogas Jis. Jo geltoni dantys blausiai žibėjo prieblandoje, šnervės geidulingai virpėjo, drumzlinos akys spindėjo, o atletiškas kūnas kiekviena ląstele dvelkė aistra išleisti Erosą…