Į kiekvieną mūsų kamuojantį klausimą, kas tokie išrado petnešas, atsakyti lengva – tai buvo prancūzai, daugelio aprangos patobulinimų autoriai. Petnešos atsirado 1789-1794 metais, per Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, kai šalyje siautėjantys jakobinai ir plebėjai visuotinai ėmė smerkti diržus, kurie buvo laikomi buržuazijos simboliu (juoba kad buvo brangūs ir ne kiekvienam įkandami pagal kišenę), todėl kelnės, prilaikomos per petį perjuostos medžiaginės juostos, kaip ir medinės klumpės tapo priimtinos aprangos ženklu.
Dėl savo praktiškumo petnešos netruko paplisti visuose visuomenės sluoksniuose bei klasėse. Ypač tai patiko per revoliuciją nespėjusiems suliesėti storuliams, naudojosi jomis ir nėščiosios prancūzų moterys. Kiek vėliau petnešos pasidarė dvi ir, kad nenusmuktų nuo pečių, buvo pradėtos tvirtinti nugaroje saga – taip jų forma pasidarė kaip raidė „X“ – tiek priekyje, tiek nugaroje (nešiota ir „H“ raidės formos petnešos, tačiau jau labiau į rytus – Vokietijoje), o mums įprastą „Y“ vaizdą įgijo tik XIX amžiaus viduryje. XIX amžiaus pradžioje pertnešos buvo siuvamos iš šilko arba satino ir tvirtinamos prie kelnių sagomis, taip pat įmantriai išpaišomos. Napoleonas nešiojo petnešas papuoštas kamanių – jo gimtosios Korsikos simbolio – piešiniais. Kiti ponai puikavosi vienas prieš kitą lapių medžioklės ar meilės nuotykių iliustracijomis, prastuomenė tenkinosi margesnėmis spalvomis.
Amerikoje petnešas pirmieji pradėjo nešioti gaisrininkai – prie jų buvo patogu tvirtinti įvairias darbui reikalingas priemones. Amerikoje taip pat buvo užpatentuotas ir mums įprastas petnešų galo segtukas – tai įvyko 1894 metais, ir vienas šio išradimo autorių buvo Tomo Sojerio bei Heklberio Fino sukūrėjas rašytojas Markas Twainas.
Abejose Atlanto pusėse petnešos buvo išimtinai civiliokų aprangos detalė, nes jos niekaip nederėjo prie puošnių kariškių mundurų. Juoba kad taikos statybomis užsiimanti vyrija XIX amžiaus viduryje-XX amžiaus pradžioje nešiojo aukštai iškelto juosmens kelnės, todėl juostis diržą buvo tiesiog nepraktiška, ir vienintelė alternatyva kelnėms prilaikyti tebuvo petnešos.
Tačiau viskam ateina pabaiga. Karšta 1893 metų vasara Europoje privertė vyrus atsisakyti petnešų ir grįžti prie diržų, ir mada baigėsi it burtų lazdele mostelėjus. O XX amžiaus pradžioje petnešos išvis pasitraukė į pogrindį, ir buvo laikomos tik apatinių drabužių dalimi (nors kai kuriuose tautiniuose kostiumuose liko ir viršutinės aprangos detale, pavyzdžiui, vokiečių ar šveicarų). O Pirmojo pasaulinio karo metu petnešos išvis prarado populiarumą, nes kariauti buvo patogiau juosint diržą. Tuo pačiu ir petnešų sagos iš išorinės kelnių pusės persikėlė į vidinę. Apie 1940-uosius metus pasaulyje paplito platesnių kelnių mada, ir petnešos vėl pasirodė ant vyrų pečių. Tačiau niekada nebetapo visuotinai nešiojama aprangos dalimi.
Petnešos kaip simbolis
Petnešos yra skirtos ne vien kelnėms prilaikyti. Jos turi ir socialinę reikšmę, unikalia savo dviprasmiškumu. Iš vienos pusės, petnešos yra proletariato aprangos detalė (tai ypač pabrėždavo Britanijos skinheadai, petnešas padarę savo neformalios uniformos dalimi), iš kitos pusės – petnešos tapo 1980-ųjų Amerikos finansinių ryklių, turtingų žmonių simboliu. Tai atsitiko dėl to, kad aukštos klasės kelnės pagal senovinę tradiciją yra siuvamos be kilpelių diržui, todėl vienintelė priemonė jas prilaikyti – tai petnešos.






Komentarų (0)
Komentarų dar nėra. Būk pirmas!
Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.
Registruotis