1. Gerus ir pelningus valstybės verslus parduoti už litą ar eurą, primokant visokiomis lengvatomis ir paskatinimais. Blogiausiu atveju - už kainą, kurią atėjęs randi privatizuoto objekto seifuose ir banko sąskaitose, už tokį vargą atleidžiant nuo kokių nors mokesčių.

2. Prie progos ar be jokios progos kalbėti ir kalbėti apie "investicinę aplinką", tvarumą ir įtrauktį bei kitas abrakadabras, o vis naujais draudimais, mokesčiais, "tvarkomis", ribojimais ir reglamentavimais daryti viską, kad tik dideli svetimieji lengviau ateitų į pusdykiai dalinamus ir grupės draugų nususintus objektus.
3. Kelis savo stambius verslus, kurie įtartinai savarankiški, nepakankamai ištikimi ir todėl ne savi, dusinti po spec.tarnybų kaldryte, kad visi bijotų, o kiti stumbrai lai ganosi kaip nori, nepamiršdami susimokėti kam reikia kiek reikia.
4.Vidutiniokus ir mažuosius išnaikinti plynais kirtimais, o neišvengiamai atželiančias jų liekanas paskelbti šešėliu, kad apie laisvę sapnuotų naktimis išsijungę telefonus ir nutirptų, išvydę uniformuotą figūrą.
5. Privatūs samdiniai ir valstybiniai kumečiai iš baimės prarasti duoną ir paskolines pastoges tik paburbės, todėl nebylų jų nepasitenkinimą tikslinga propaganda reikia paversti neapykanta visam verslui iš principo, dieną naktį lojant apie smagiai į visas puses taškomo biudžeto trūkumus ir steigiant vis naujas skundimo telefonų linijas.
6. Pensininkams, likusiems nepabėgusiems optimistams, išprotėjusiems profesionaliems patriotams ir kitokiems bomžams mokėti įvairiai vadinamas ubagų išmokas, priemokas, vaiko pinigus ir kitus trupinius nuo viešpačių stalo, kad nekeltų revoliucijų ir nemirtų badu, kol išmirs natūraliai.








Komentarų (0)
Komentarų dar nėra. Būk pirmas!
Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.
Registruotis