Apginti ją nuo girtų chuliganų gaujos, apipilti gėlėmis, kilniai dūsauti ir atlikti visą kitą tradicinę kavalieriaus programą, savaime suprantama, nėra blogai. Tačiau kartais su ta programa gaunasi apmaudus rezultatas. Štai stovi Tu visas randuotas nuo gvardiečių špagų, gniauždamas rankoje čekius iš gėlių parduotuvės, o ji pasako: „Ačiū labai“ ir išeina nežinia kur. Nes Tavo nosis kreiva ir akys nė tokios mėlynos, kaip pas „kažką“. Ir galantiška Liūdnojo riterio natūra Tau net neleidžia jai pavymui surikti: „Dūra, bliat!”
O juk pasaulinio kultūros lobyne yra begalė ir kitokių įdomių rolių. Šlykštaus apgaviko, pavyzdžiui, bejausmio gundytojo ir šelmio, Don Žuano, Kazanovos, ir visiško ožio… Taip, jie šlykštynės ir žemai puolę angelai, sutinku. Bet kažkokiu būdu tokiems tipams visada pavyksta apsukti savo patiklias aukas apie pirštą.
Ką gi, pabandykime kartu įvertinti, kaip jie tai daro – o gal ir Tu kažkuriuo momentu pajusi, kad riterio šalmas jau nutrynė Tavo plinkantį kiaušą ir pabandysi išbandyti save neigiamo personažo amplua?
Baimės galia
Kai mes kažko išsigąstame, instinktas verčia mus į stipraus gynėjo glėbį. Po panikos ar baimės priepuolio dauguma žinduolių trokšta ir ieško raminančių glamonių ir fizinio kontakto – o ką jau kalbėti apie Homo Sapiens su jų meile ir serotonino vonelėmsi po adrenalininio dušo? Todėl visi tie slidinėjimo ir parašiutizmo instruktoriai atrodo tokie patenkinti, nes jau kuo kuo, bet moteriško dėmesio trūkumu jie nesiskundžia. Taigi, visos stuburą laužančios veiklos – labai neblogas variantas pasimatymui – ar tai pasivažinėjimas motociklu, krokodilų maitinimas, ar ėjimas į tuos atrakcionus, kuriuose žmonės moka pinigus už tai, kad juos pakabintų žemyn galva ar suktų ant pagalių. Svarbiausia, pasistenk pats nerėkauti iš baimės „amerikietiškuose kalneliuose“ ir visoje trasoje pasistenk išlaikyti rimtą miną, tvirtai glausdamas prie savęs galingos krūtinės jos sustingusį iš baimės kūną. Lengvas ir paprastas būdas yra ją įbauginti kelyje, pvz., įlekiant į Savanorių žiedą „ant aštuoniolikos“ ( 180 km/h greičiu), tiesa, tokiu atveju egzistuoja ir didelė tikimybė, kad susilauksi nirtingos kritikos srauto ir pasiūlymų tas automokyklas, kurios moko tokius idiotus, bombarduoti masinio naikinimo ginklais.
Nesąžiningas melas
Taip, banalu, suprantama. Jau keletą tūkstančių metų banalu, bet vis dar veikia. Pats dievas Ra prisakė Tavo protėviams nusivesti ją į pavėsinę tarp lotosų, nes iš judviejų sąjungos gims didis didvyris! Beje, šitą baldų komplektą Tau padovanojo Julka Cezaris, o šviesus ruoželis ant Tavo piršto yra visai ne nuo vestuvinio žiedo – o nuo saracėniško kardo. Reikalas net ne istorijoje, o tiesiog biologijoje. Patelės užduotis – rasti patį stipriausią ir ryškiausią patiną, patino gi užduotis – pakelti savo uodegą kuo aukščiau ir melstis Darvinui, kad tai suveikė.
Svarbiausia, atminti keturis gero gundančio melavimo principus:
Nemeluok vien dėl melo. Net jeigu visi retorikos šėtonai tampo Tavo batų raištelius, reikalaudami papasakoti jai, kaip Tu skridai į JTO su NSO – paspirk juos. Melas reikiamoje situacijoje turi pataikyti tiesiai į dešimtuką: ir merginos akyse daryti Tave turtingesniu, įtakingesniu ir stipresniu (arba gailesniu, skurdesniu ir beviltiškesniu, jei turi reikalą su filantrope-altruiste, pvz.). Jei Tavo išmislas Tavęs niekuo nepapuošia – atsisakyk jo. Neverta perkrauti pasitikėjimo tankerio bereikalingu balastu.
Nemeluok „tiesiai į kaktą“. Jei pareiški, kad turi didelį namą užmiestyje su malūnsparnių tūpimo aikštele, jachtą, o pusė Vilniaus priklauso ne Zuokai, o Tau, egzistuoja didelė rizika, kad Tavim tiesiog nepatikės (net jei visa tai išties turi). Bet, jei trindamas kelį pasiskųsi, kad „durniai rabotiagos suvertė marmuro plokštes ant bėgimo takelio Tavo parke“ – informacija bus priimta kiek kitaip.
Pagyrūnišką melą pateik kaip juokingą istoriją. Ypač savikritišką. Gerdamas arbatą su Anglijos karaliene, Tu kiek padauginai romo ir rūbinėje Tau pasidarė bloga – dėl ko išvertei savo gausų vidinį turinį į karališkos mantijos kišenę. Tu nusipirkai „Bentley“ ir tą pačią dieną Tau kastuvu per galvą užvažiavo supykęs duobkasys. Nobelio premijos teikimo ceremonijoje Tu nuvirtai nuo tribūnos ir susigurinai nosį. Bet kuriuo atveju, didelių pasiekimų fone Tavo pažeminimai beveik visada suveikia tinkamai.
Meluok retai. Paslėpk savo melą tikrų faktų sraute. Ryte Tu nuėjai į vaistinę vaistų nuo heimorto, atidavei į remontą savo batus, pamaitinai savo drambliuką ir išplovei indus. Važiuojame pas mane pažiūrėti heimorto?
Būtina atminti, kad su protingomis merginomis, pvz., filosofijos mokslų aspirantėmis melas dažniausiai nesuveikia. Mat, jų mokėjimas viskuo abejoti, kaip to mokė Sokratas, gali pakenkti Tavo kruopščiai suregztai pasakai.
Logistinis pasiruošimas
Žmonės mėgsta sąmokslo teorijas, bet tikrovėje retas jomis tiki. Realiame gyvenime mes esame linkę visiems įvykiams rasti paprastus ir racionalius paaiškinimus, nes pirmomis sekundėmis ir minutėmis mes tiesiog neturime laiko narplioti sudėtingoms konstrukcijoms (po to, žinoma, laisvalaikiu jau galima užsiimti refleksijomis, konstruktais ir imperatyvais). Jei po medžiu guli krūvelė geltonų lapų, vadinasi, jie nukrito nuo to paties medžio (įtarimas, kad tie lapai yra popieriniai, nudažyti geltonai ir atvežti čia karučiu gali ateiti į galvą tik labiausiai užkietėjusiam paranojikui). Todėl, kai vaikinas paklausia merginos, kokia yra jos mylimiausia gėlelė, sulaukęs atsakymo išeina į naktį ir grįžta po 30 sekundžių su balta lelija rankose, vadinasi – tai lemtis. Ir kiekviena normali mergina patikės, kad egzistuoja tokie paslaugūs floristai, kurie iš automobilio, pastatyto prie įėjimo į šitą restoraną prekiauja penkiomis šešiomis gėlių rūšimis, tarp kurių būtent ir atsirado jos mėgiama. Taip, gerai parengtos schemos veikia kur kas geriau, nei įkvepiantys ekspromtai vietoje.
Panieka ir abejingumas
Tai „pikapo“ meno klasika, parazituojanti ant moters poreikio įrodinėti sau savo reikšmingumą – skaičiumi pavergtų ir atstumtų vyrų, tačiau tuo pačiu metu pergyvenant, kad aplinkiniai ją mato, kaip „mot.objektą, 1 vnt., tinkamas dauginimuisi“. Dauguma meilės romanų, moterišku požiūriu, irgi visada veikia pagal tą patį principą: iš pradžių herojui moteryje nepatinka niekas, pradedant skrybelaite ir baigiant sagtelėmis ant jos batelių, bet pabaigoje dėl jos jis jau yra pasiryžęs daryti ikebaną iš savo žarnų. Išreikšdamas panieką ir abejingumą damai nuo pat jūsų pažinties pradžios, Tu:
1) pabrėži aukštą savo, kaip patino statusą, išlepintą damų dėmesio;
2) leidi jai suploninti savo psichologinį šarvą „nustok spoksojęs į mano krūtinę, debile, visiems jums tas pats galvoje“;
3) meti iššūkį (tikrai sportininkei dabar tai tampa tikru garbės reikalu – priversti Tave šliaužioti po jos kojomis).
Reikšti abejingumą ir panieką, beje, reikia mokėti. Lengviausiai visa tai padaryti tuo, ką pikaperiai vadina „neg-hitu“ – komplimentu-pažeminimu. Jo esmė ta, kad formaliai Tu jai rodai susidomėjimą, tačiau tuo pačiu metu ir demonstruoji tingų abejingumą ir netgi nepritarimą jai. Štai keli „neg-hito“ pavyzdžiai: „Nešalta? Tavo suknelė labai jau atvira tokiam orui“. „Beje, šitą daiktas yra valgomas ne rankomis, o šakute, bet jei tai tau tai principo reikalas…“. „Mano mokytoja turėjo tokią pat šukuoseną“. „Maniau, kad tik katės turi tokius vardus. Pasirodo, ir žmonės… “ „Man pasirodė, ar tu tikrai pilnapadė? Juokingai krypuoji eidama“.
Neverta taikyti šito metodo pilkoms pelytėms, protingoms ir kitoms merginoms, kurios skęsta kompleksų jūroje. Vyriškas abejingumas joms nepasirodys šmaikščia naujove: jos jau seniai yra prie to įpratusios ir tai joms iki gyvo kaulo įgrisę.
Komentarų (0)
Komentarų dar nėra. Būk pirmas!
Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.
Registruotis