Spalio pabaigoje Žemė vėl kerta Halio kometos paliktą dulkių juostą, ir danguje prasideda Orionidų meteorų lietus. 2026 metais jo maksimumas, pagal Tarptautinės meteorų organizacijos (IMO) kalendorių, tenka spalio 21-ajai, kai Saulės ekliptinė ilguma pasiekia 208°. Mūsų skaičiavimais tai įvyksta apie 9.20 val. pasaulinio laiko, t. y. 12.20 val. Vilniaus laiku, dieną. Todėl Lietuvoje geriausia naktis yra spalio 20–21-osios, o beveik tokia pat gera ir 21–22-osios.
Šiais metais orionidams trukdo augantis Mėnulis: maksimumo naktį jis apšviestas apie 73 %. Tačiau yra gera žinia. Vilniuje Mėnulis nusileidžia 1.36 val., o Orionidų radiantas aukščiausiai pakyla prieš aušrą. Valandos tarp 2 ir 6 ryto bus tamsios, ir tuo metu meteorų būna daugiausia. Šiame straipsnyje rasite lentelę naktis po nakties nuo spalio 18 iki 25 d., kiek meteorų galima tikėtis už miesto ir mieste, kur žiūrėti, kaip nufotografuoti telefonu ir ką dar tomis naktimis matysite danguje. Nuolatinis srauto puslapis su visų metų lentelėmis yra Orionidų meteorų lietaus puslapyje.
Trumpai
Kada: geriausia naktis Lietuvoje yra spalio 20–21 d., atsarginė – 21–22 d. Srautas aktyvus nuo spalio 2 iki lapkričio 7 d.
Kurią valandą: nuo 2 iki 6 ryto, kai Mėnulis jau nusileidęs, o radiantas pakilęs iki 40–51° aukščio.
Kiek: tamsioje vietoje už miesto modelis rodo apie 9 meteorus per valandą, Vilniaus kieme – apie 2.
Kur žiūrėti: į rytus ir pietryčius, bet ne tiesiai į Orioną; meteorai skrieja per visą dangų.
Kas yra Orionidai ir kodėl jie susiję su Halio kometa
Meteoras yra ne „krentanti žvaigždė“, o dulkės grūdelis, kuris dideliu greičiu įlekia į atmosferą ir sudega maždaug 80–120 km aukštyje. Orionidų dalelės yra Halio kometos (1P/Halley) palikimas. Kiekvieną kartą artėdama prie Saulės kometa netenka dalies ledo ir dulkių, šios pasklinda jos orbitos ruože, o Žemė per šį ruožą praskrenda du kartus per metus.
Pirmą kartą tai vyksta gegužę, kai matome Eta Akvaridus, antrą kartą spalį, kai matome Orionidus. Tai tos pačios kometos dulkės, tik susitinkame su jomis skirtingose orbitos vietose. Pati kometa paskutinį kartą plika akimi buvo matoma 1986 m., o į vidinę Saulės sistemą sugrįš tik 2061 m. Taigi kasmetinis Orionidų lietus yra artimiausias mūsų kontaktas su Halio kometa.
Greiti ir ryškūs meteorai
Orionidai įlekia į atmosferą maždaug 66 km/s greičiu. Tai vieni greičiausių meteorų per metus, nes Žemė jiems skrieja beveik priešpriešiais. Dėl greičio jie trumpi ir ryškūs, o kartais palieka švytintį pėdsaką, kuris danguje išlieka sekundę ar ilgiau. NASA pažymi, kad šis srautas kartais duoda ir ugnies kamuolių, t. y. ypač ryškių meteorų.
Kiek jų būna
IMO 2026 m. kalendoriuje Orionidų zenitinis valandinis skaičius (ZHR) nurodytas „20+“. ZHR yra teorinis meteorų skaičius, kurį matytų stebėtojas idealiai tamsiame danguje, kai radiantas yra zenite. 2006–2009 m. srautas netikėtai buvo daug stipresnis, ZHR siekė maždaug 40–70, o 2012–2020 m. maksimumo vidurkis svyravo apie 20–30. Orionidų maksimumas yra platus: panašus aktyvumas gali trukti kelias naktis, todėl net praleidus geriausią naktį verta žiūrėti kitą.
Orionidai 2026: naktis po nakties Vilniuje
Žemiau pateikta lentelė apskaičiuota tuo pačiu modeliu kaip ir Orionidų puslapis: IMO formulė, kuri pagal Saulės ilgumą, radianto aukštį, ribinį žvaigždžių ryškį ir Mėnulio šviesą įvertina, kiek meteorų iš tikrųjų pamatys žmogus. Tamsiai vietai už miesto naudojame ribinį ryškį 6,0, miestui – 4,5. Laikai nurodyti Vilniaus laiku. Atkreipkite dėmesį: naktį iš spalio 24 į 25 d. laikrodžiai persukami valanda atgal.
Naktis
Mėnulis apšviestas
Mėnulis leidžiasi
Geriausias laikas
Už miesto, meteorų/val.
Mieste, meteorų/val.
Spalio 18–19
54 %
22.58
01.00–06.00
5
1
Spalio 19–20
64 %
00.16
01.00–06.00
7
2
Spalio 20–21
73 %
01.36
02.00–06.00
9
2
Spalio 21–22
81 %
02.56
03.00–06.00
8
2
Spalio 22–23
89 %
04.17
04.20–06.00
6
1–2
Spalio 23–24
95 %
05.41
tik paskutinis pusvalandis
iki 5
1
Spalio 24–25
99 %
06.08
Mėnulis visą naktį
1–2
0–1
Spalio 25–26
100 %
07.41
pilnatis
0–1
0
Skaičiai yra modelio įvertis geriausią nakties valandą, kai dangus giedras. Realiai meteorų gali būti ir daugiau, ir mažiau: Orionidų aktyvumas kasmet kiek skiriasi, o žmogaus akis pastebi ne kiekvieną blankų meteorą. Svarbiausia išvada paprasta: kuo tamsesnė vieta, tuo daugiau meteorų. Už miesto jų bus maždaug keturis kartus daugiau nei miesto kieme.
Orionidai 2026 Vilniuje naktis po nakties: daugiausia meteorų spalio 20–21 d. naktį (apie 9 per valandą už miesto, apie 2 mieste). Po spalio 23 d. Mėnulis užima visą naktį. Modelis: IMO formulė, ZHR 20.
Kodėl ne vakare
Orionidų radiantas yra virš Oriono žvaigždyno „buožės“, netoli rausvos žvaigždės Betelgeizės, ties riba su Dvyniais. Vilniuje jis pakyla virš horizonto tik apie 22 val., o aukščiausiai, apie 51° aukštyje, būna apie 5.40 val. ryto. Kol radiantas žemai, didelė meteorų dalis lieka po horizontu. Pavyzdžiui, maksimumo naktį modelis rodo, kad 1 val. nakties už miesto pamatysite apie 2–3 meteorus per valandą, 3 val. – apie 7, o 5 val. – apie 9. Astronominė aušra Vilniuje prasideda apie 6 val., saulė teka 7.59 val.
Kodėl 2026 metais Mėnulis netrukdo tiek, kiek atrodo
Pirmasis ketvirtis buvo spalio 18 d., pilnatis bus spalio 26 d. Mėnulis kas naktį leidžiasi maždaug 1 val. 20 min. vėliau. Maksimumo naktį jis nusileidžia 1.36 val., kitą naktį – 2.56 val. Taigi geriausios valandos lieka be Mėnulio šviesos. Po spalio 23 d. Mėnulis jau užima beveik visą naktį, ir lietus praktiškai baigiasi stebėtojams. Kiekvienos nakties Mėnulio padėtį rasite 2026 m. spalio Mėnulio kalendoriuje, o fazių paaiškinimą – Mėnulio fazių puslapyje.
Kur žiūrėti ir kaip pasiruošti
Kryptis
Orionidai skrieja iš Oriono pusės, bet pasirodo visame danguje. Po vidurnakčio Orionas yra rytuose ir pietryčiuose, o 5–6 val. ryto jau pietuose. NASA pataria žiūrėti ne tiesiai į radiantą, o 45–90° nuo jo: ten meteorai atrodo ilgesni, nes šalia radianto jie matomi sutrumpėję. Praktiškai atsigulkite kojomis į pietryčius ir žiūrėkite maždaug į zenitą ar šiek tiek į rytus. Taip akies regėjimo laukas apims didžiausią dangaus plotą.
Akys turi priprasti prie tamsos
Akims priprasti prie tamsos reikia apie 20–30 minučių. Vienas žvilgsnis į ryškų telefono ekraną šį laiką grąžina į pradžią. Telefone įjunkite raudoną filtrą ar mažiausią ryškumą arba tiesiog laikykite jį kišenėje. Neplanuokite „pažiūrėti 10 minučių“: kai meteorų yra 9 per valandą, tarp jų pasitaiko ir 15 minučių be nė vieno. Skirkite bent valandą.
Kuo apsirengti
Spalio pabaigos naktį Lietuvoje dažnai būna 0–5 °C, o gulint ant žemės šąlama greičiau nei vaikštant. Pasiimkite kilimėlį ar gultą, miegmaišį ar storą pledą, kepurę ir termosą su šilta arbata. Rasa iki ryto sudrėkins viską, kas guli ant žolės.
Kur Lietuvoje tamsu
2016 m. paskelbtame pasauliniame dirbtinio dangaus šviesumo atlase (Falchi ir kt., Science Advances) apskaičiuota, kad daugiau kaip 99 % Europos ir JAV gyventojų gyvena po šviesų užterštu dangumi, o Paukščių Takas paslėptas nuo maždaug 60 % europiečių. Tai tiesiogiai lemia, kiek meteorų pamatysite: mieste akis skiria tik ryškiausius.
Bendra taisyklė Lietuvoje paprasta: kuo toliau nuo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos švytėjimo, tuo geriau. Pakanka 30–50 km nuo didmiesčio ir vietos be gatvių žibintų: miško aikštelės, ežero kranto, pievos atokiau nuo kaimo. Tamsiausios vietovės paprastai yra didžiuosiuose miškų masyvuose ir saugomose teritorijose, pavyzdžiui, Dzūkijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Labanoro regioniniame parke ar Žemaitijoje. Kadangi Orionidai matomi rytuose ir pietryčiuose, svarbu, kad būtent ta horizonto pusė būtų be miesto pašvaistės. Jei Vilnius yra į vakarus nuo jūsų, jis beveik netrukdys.
Jei išvažiuoti negalite, rinkitės tamsiausią kiemo kampą, kur nešviečia žibintai, ir uždenkite šviesos šaltinius pastatu ar medžiu. Net mieste ryškiausius Orionidus pamatyti galima. Modelis rodo apie 2 per valandą, o ugnies kamuolys matomas ir pro miesto šviesas.
Ką dar tomis naktimis matysite danguje
Laukiant meteorų danguje bus ir planetų. Žemiau nurodyti laikai spalio 20–21 d. naktį Vilniuje, apskaičiuoti pagal tuos pačius efemeridžių duomenis kaip ir MDU dangaus puslapis.
Liūto žvaigždyne, teka apie 1.32 val., ryškiausias ryto dangaus objektas.
−2,0
Venera ir Merkurijus
Nematomi: Venera spalio 24 d. pereina tarp Žemės ir Saulės (apatinė jungtis), Merkurijus pernelyg arti Saulės.
–
Mėnulis
Ožiaragio, vėliau Vandenio žvaigždyne; spalio 24 d. praeina apie 6° nuo Saturno.
–
Ryte Marsas ir Jupiteris yra visai netoli Orionidų radianto: Orionas, Dvyniai, Vėžys ir Liūtas rikiuojasi viena juosta nuo pietų į rytus. Tai patogi orientyrų grandinė: ryškiausias „žvaigždės“ taškas rytuose bus Jupiteris, rausvesnis ir blankesnis į dešinę nuo jo – Marsas, o dar toliau į dešinę, aukštai pietuose, – Orionas su Betelgeize.
Paieškos rodo, kad rudenį lietuviai danguje dažnai ieško ir šiaurės pašvaistės. Ji nuo meteorų lietaus nepriklauso. Pašvaistę lemia geomagnetinės audros, todėl prieš išvykdami pasitikrinkite magnetinių audrų prognozę. Jei Kp indeksas tą naktį bus aukštas, į šiaurės pusę verta pažvelgti net stebint Orionidus.
Kaip nufotografuoti Orionidus telefonu
Meteorą nufotografuoti sunkiau, nei atrodo: jis trunka mažiau nei sekundę, o kur pasirodys, nežinoma. Todėl metodas yra statistinis: daug ilgų ekspozicijų į tą pačią dangaus vietą.
Žingsnis po žingsnio
Stovas. Telefonas turi stovėti nejudėdamas. Tinka nedidelis trikojis su telefono laikikliu arba bent į kuprinę įremtas telefonas.
Plačiausias objektyvas. Pasirinkite 0,5× arba 1× kamerą. Kuo didesnis dangaus plotas kadre, tuo didesnė tikimybė, kad pateks meteoras.
Nakties režimas arba „Pro“ režimas. „Pro“ režime nustatykite ekspoziciją 10–30 s, ISO 800–3200 ir rankinį fokusą į begalybę. Fokusą patikrinkite pagal ryškią žvaigždę ar Jupiterį.
Kryptis. Nukreipkite kamerą 45–90° nuo Oriono, pavyzdžiui, į rytus aukščiau Jupiterio arba į pietus virš Saturno. Kadre su horizonto medžiais nuotrauka bus gražesnė.
Serija. Įjunkite intervalinį fotografavimą arba laiko intervalų (angl. time-lapse) režimą su ilgomis ekspozicijomis ir leiskite telefonui fotografuoti 1–2 valandas. Iš šimtų kadrų paprastai lieka keli su meteorais.
Jei kadre sutapo keli meteorai, juos galima sujungti į vieną vaizdą (angl. stacking). Tada ryškiai matyti, kad visi pėdsakai sueina į vieną tašką Oriono pusėje. Tai geriausias įrodymas, kad nufotografavote būtent Orionidus, o ne atsitiktinius meteorus.
Kaip stebėti konkrečioje situacijoje
Jei dirbate ir galite skirti tik vieną rytą
Žadintuvą nustatykite 4 val. spalio 21-osios rytą. Iki 6 val. turėsite dvi tamsiausias ir produktyviausias valandas. Jei tą rytą debesuota, kartokite spalio 22 d. 4 val. ryto, nes skirtumas tarp šių dviejų naktų nedidelis (modelis rodo 9 ir 8 meteorus per valandą). Pasiruoškite iš vakaro: šilti drabužiai prie durų, telefonas įkrautas, arbata termose.
Jei stebite su vaikais
Vaikams 2–3 val. nakties per anksti, bet galima keltis 5 val. ryto prieš mokyklą. Spalio 21 d. 5–6 val. Vilniuje radiantas aukščiausiai, Mėnulis jau seniai nusileidęs, o meteorų tikimybė didžiausia. Pusvalandis su pledu kieme arba balkone, žiūrint į pietus ir zenitą, vaikui gali tapti įsimintinu pirmuoju meteoru. Skaičiuokite kartu, kas pirmas pamatys.
Jei gyvenate mieste ir išvažiuoti negalite
Balkone ar kieme išjunkite visas šviesas ir 20 minučių nežiūrėkite į telefoną. Ieškokite vietos, kur pietryčių dangus tamsiausias. Tikėkitės 1–3 meteorų per valandą, bet kiekvienas jų bus ryškus. Jei pamatysite tik vieną, vis tiek tai bus Halio kometos dalelė.
Jei spalio 20–22 d. debesuota
Orionidai aktyvūs iki lapkričio 7 d., tačiau po spalio 23 d. Mėnulis užima visą naktį. Realiai jums lieka spalio 18–19 ir 19–20 naktys: jose modelis rodo 5–7 meteorus per valandą už miesto. Kitas didesnis meteorų lietus bus Leonidai lapkričio 17 d. Jų ZHR apie 15, ir IMO pažymi, kad jų maksimumas 2026 m. bus be Mėnulio šviesos. Gruodį laukia stipriausias metų srautas – Geminidai. Jų ZHR apie 150, maksimumas gruodžio 14 d. taip pat be Mėnulio.
Ko vengti
Nežiūrėkite vakare. Iki vidurnakčio radiantas žemai, be to, šviečia Mėnulis. Vakarinis „pasivaikščiojimas pažiūrėti meteorų“ šiemet greičiausiai nuvils.
Nežiūrėkite tik į Orioną. Prie radianto meteorai trumpi. Platus dangaus laukas yra svarbiau nei kryptis.
Nesitikėkite „lietaus“ tikrąja prasme. 9 meteorai per valandą reiškia vieną maždaug kas 6–7 minutes, o kartais du iš eilės. Tai normalu.
Nevažiuokite ten, kur nesaugu. Nakčia nestatykite automobilio kelkraštyje ir neikite ant ledo ar į pelkes. Pasirinkite vietą, kurią pažįstate dienos šviesoje.
Nežiūrėkite į telefoną. Kiekvienas žvilgsnis į ryškų ekraną grąžina adaptaciją prie tamsos į pradžią.
Nepamirškite laiko persukimo. Spalio 25 d. 4 val. laikrodžiai persukami į 3 val. Jei stebite tą naktį, visi laikai pasislenka valanda anksčiau.
Kitais metais
Orionidų maksimumas kasmet būna spalio 20–22 d., bet Mėnulio padėtis vis kita. 2027 m. maksimumo naktį Mėnulis bus apšviestas apie 62 %, 2028 m. – tik apie 11 %, todėl tai bus geriausi artimiausių metų Orionidai. 2029 m. jų maksimumas sutaps beveik su pilnatimi (98 %). Visas metų lenteles ir radianto kreivę jūsų mieste rasite Orionidų puslapyje.
DUK
Kada 2026 m. geriausia stebėti Orionidus Lietuvoje?
Naktį iš spalio 20 į 21 d., nuo 2 iki 6 val. ryto. Mėnulis Vilniuje nusileidžia 1.36 val., o radiantas iki aušros pakyla iki 51°. Atsarginė naktis – spalio 21–22 d., nuo 3 iki 6 val.
Kiek meteorų pamatysiu?
Tamsioje vietoje už miesto modelis rodo apie 9 meteorus per valandą, mieste – apie 2. IMO nurodo ZHR 20+, bet tai skaičius idealiomis sąlygomis, kai radiantas zenite, o Lietuvoje jis pakyla tik iki maždaug 51°.
Į kurią pusę žiūrėti?
Po vidurnakčio į rytus ir pietryčius, o ryte į pietus, kur yra Orionas. Geriausia žiūrėti 45–90° nuo Oriono, pavyzdžiui, į zenitą, nes ten meteorų pėdsakai ilgiausi.
Ar Orionidai tikrai susiję su Halio kometa?
Taip. Tai Halio kometos (1P/Halley) dulkės. Su tuo pačiu dulkių ruožu Žemė susitinka ir gegužę, kai matome Eta Akvaridų lietų.
Ar matysiu meteorus pro miesto šviesas?
Tik ryškiausius, apie 1–3 per valandą. Ugnies kamuoliai matomi ir mieste, bet dauguma Orionidų yra blankesni, todėl verta išvažiuoti bent 30–50 km nuo didmiesčio.
Ar reikia žiūronų ar teleskopo?
Ne. Meteorai stebimi plika akimi, nes žiūronai ar teleskopas rodo tik mažą dangaus dalį. Žiūronai pravers nebent pažiūrėti Jupiterio palydovų ar Saturno, kol laukiate.
Mind University – lietuviška žinių platforma, vienijanti geriausius mentorius, tyrėjus ir praktikus asmeninio augimo, sveikatos, istorijos ir dvasingumo srityse. Kursai, knygos ir seminarai, padedantys gyvenimą pakeisti iš esmės.
Komentarų (0)
Komentarų dar nėra. Būk pirmas!
Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.
Registruotis