Kiekviename vakarėlyje ateina tas baisusis momentas, kai pokalbis patenka į aklavietę. Visi apšnekėti, viskas išsakyta, dirbtinis juokas paskutinį kartą nuaidi Jūsų buto skliautais. Ką daryti? Nieko baisaus. Sumaišote dar vieną kokteilių partiją ir pasiūlote žaidimą. Ne „Monopolį“ ar kortas, bet kažką tokio, kas suteiktų progą visiems išsikalbėti ir betarpiškai jame dalyvauti.
Tokio, kaip trumpos loginės užduotys. Paprastos – Jūs papsakojate trumpą istoriją, kuri baigiasi klausimu. Svečiai klausinėja bet ko, susijusio su Jūsų papasakota istorija ir taip logine seka prieina prie teisingo atsakymo. Nebūtina joks matematinis išsilavinimas ar ypatingi gebėjimai. Pakanka tik logiško mąstymo. Netgi patys didžiausi tyleniai gali šiame žaidime dalyvauti (o ir dalyvauja) taip pat aktyviai, kaip ir visi kiti – žinoma, jei sugebėsite jas pakankamai jausmingai papasakoti. Na, o tie, kurie yra viskam abejingi, pernelyg įkaušę ar ypač susireikšminę, tegu pasėdi ir pasiklauso, kaip šneka už juos protingesni žmonės.
Štai kelios istorijos. Pabandykite teisingus atsakymus atrasti pats. Jei įstrigsite, siųskite nuolankų prašymą adresu giedrius.drukteinis.drukteinis@gmail.com, ir netruksite gauti teisingus atsakymus.
1. Aš pasiskolinau iš Marijono Mikutavičiaus dešimt litų. Netrukau juos pamesti. Tada susitikau Andrių Mamontovą ir iš jo pasiskolinau penkis litus. Taigi, jau buvau skolingas jiems abiem penkiolika litų, bet kišenėje turėjau penkis, gautus iš Mamontovo. Nusipirkau du jogurtus po vieną litą. Kišenėje liko trys litai. Netikėtai susitikau Marijoną ir jam grąžinau dalį skolos – kišenėje likusius tris litus. Likau jam skolingas septynis. Taigi, dabar esu Marijonui skolingas septynis litus, Mamontovui – penkis litus, ir turiu du jogurtus po litą. Suskaičiavus gaunasi keturiolika litų. Kur dingo dar vienas litas?
Komentarų (0)
Komentarų dar nėra. Būk pirmas!
Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.
Registruotis