Visi žinome, kad visų Rytų šalių turguje ar mažoje parduotuvėlėje priimta, netgi būtina derėtis – tai neatsiejama to regiono kultūros dalis.
Mes, europiečiai esame įpratę prie fiksuotų kainų ir neretas mūsų jaučiasi nepatogiai, kai iškyla būtinybė mažinti norimo daikto kainą. Kartais netgi atrodo, kad mes tarsi esame turtingesni už pardavėjus, ir derėtis yra tiesiog nesąžininga. Žinia, daug kas šiame gyvenime atrodo blogiau, ir patys pardavėjai mielai palaiko tokį stereotipą, nors tikrovė būna kur kas pozityvesnė.
Juoba kad derybų procese nėra nieko gėdingo. Nuo pat seniausių laikų rytietiška aplinka žmones įpareigojo derėtis. Pirmiausia, rytiečiai savo prigimtimi yra prekeiviai, nes karštame klimate nebuvo paprasta dirbti žemę, o ir pačios dirbamos žemės, kaip patys esate matę, ten nėra daug. Antra, nuo senovės per Rytų šalis driekėsi pasaulinės prekybos keliai, o pasirinkimo gausa visada ugdė konkurenciją, tad išgyventi tebuvo įmanoma tik sumaniai derantis ar tarpininkaujant. Na, ir, žinoma, rytiečiai visada turėjo daug laisvo laiko, kurį smagu trumpinti – būtent – derantis.
Todėl derybos rytietiškame turguje yra pramoga – tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Ir jei norite, kad ta pramoga pavirstų sėkminga transakcija bei dar vienu porcelianiniu drambliuku jau ir taip apkrautame Jūsų būste, laikykitės kelerių esminių derybų taisyklių.
Pradžiai, atminkite – Jūsų derybinės pozicijos yra kur kas stipresnės nei pardavėjo. Dauguma parduotuvių ar prekystalių visvien prekiauja tais pačiais daiktais, maistu ar paslaugomis – ir kiekvienas pardavėjas tai žino. Antra, Jūsų esminis pranašumas – mobilumas ir laikas. Jūs bet kada galite išeiti, nieko neįsigijęs ir savo pinigus išleisti kitur, o štai pardavėjas bus priverstas likti vietoje ir laukti Jūsų sugrįžtant. Arba besiderant galite staiga suvokti, kad tas daiktas Jums yra visiškai nereikalingas – vėlgi dideliam pardavėjo nusivylimui.
Niekada nieko nepirkite impulsyviai ir netikėkite pažymėta kaina – dažniausiai ji yra užkelta sąmoningai, o ir šiaip sena rytietiška išmintis byloja, kad „turguje kainos nebūna“. Pardavėjas Jus bet kuriuo atveju laikys naiviu, patikliu ir nuolankiu europiečiu ar amerikiečiu, todėl Jūsų klausimas: „kokia tikra šio daikto kaina?“ pasiųs signalą, kad esate ne iš kelmo spirtas ir netgi pelnysite šiokią tokią pagarbą. Pardavėjai visada tikisi derybų, tai netgi sudaro jų ego dalį, nes kasdien jie derasi su tuzinais ar šimtais pirkėjų, ir sėkminga derybų baigtis yra akivaizdus jų savivertės įrodymas.
Niekada neparodykite, kad tas daiktas jums reikalingas – nesidžiaukite juo, nesidalinkite entuziastingais krykštavimais, kaip tas kilimas nuostabiai atrodytų Jūsų būsto salone – tai, pardavėjų žargonu kalbant, suteikia galimybę Jūsų oponentui „pajusti kraujo kvapą“ ir diktuoti savo sąlygas. Prieš pradėdamas derybas kuo ilgiau tylėkite (tai visada išmuša pardavėjus iš vėžių). Paimkite į rankas norimą daiktą, pažvelkite į jo kainą, susiraukęs pakraipykite galvą ir nukreipkite žvilgsnį. Tada norimą daiktą padėkite atgal į vietą. Jei pardavėjas pasiteiraus, kas negerai su tuo daiktu, pareikškite, kad pirktumėte jį, bet kitur matėte pigiau ir geresnės kokybės.






Komentarų (0)
Komentarų dar nėra. Būk pirmas!
Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.
Registruotis