Kaip mes suaugome

Kas skiria berniuką nuo vyro? Nekaltybės praradimas, atsiradę atsakomybės ir pasitikėjimo jausmai, savo teisių suvokimas, moralinė branda ir visi kiti panašūs niekai – žinoma! Apie tai daug rašyta, kalbėta, ir visi mes tam pritariame. Bėda tik ta, kad tokiu atveju retas iš mūsų tebėra išsiveržęs iš paauglystės – ar daug pažįstate tokių – pasitikinčių, atsakingų, suvokiančių, moraliai subrendusių, galų gale, netgi nekaltybę praradusių? Tačiau nereikia nusiminti ir graužtis – visų šitų savybių trūkumas dar nereiškia, kad mes nesame tikri vyrai, nes esama begalės svarių įrodymų, kad yra tai, kaip mums atrodo. Svarių įrodymų, kaip mes pasikeitėme. Kaip mes suaugome. Kaip mes tapome vyrais.

Užtenka tiesiog palyginti, kas buvo TADA, ir kaip yra DABAR:

TADA laikas ėjo labai lėtai – DABAR jis bėga per greitai.

TADA norėjai to, ko neturi – DABAR perki tai, ko Tau visai nereikia.

TADA mėtei sniego gniūžtes nuo viaduko į pravažiuojančius automobilius – DABAR kažkas juos mėto į Tavo automobilį.

TADA rodydavai gatvėje nepadorius gestus troleibusų keleiviams – DABAR pats grūdiesi į tą patį troleibusą.

TADA statei štabą iš kartono gabalų miške – DABAR darai tą patį.

TADA ieškojai pornografinių vaizdų/nuotraukų/žurnalų – DABAR slepi pornografinius vaizdus/nuotraukas/žurnalus.

TADA norėjai būti populiarus – DABAR tapai mizantropu.

TADA bėgai nuo mergaičių – DABAR mergaitės bėga nuo Tavęs.

TADA bendraamžės nenorėjo su Tavimi draugauti – DABAR bendraamžės nebenori su Tavimi draugauti.

TADA mylėjai sprogimus – DABAR irgi myli sprogimus.

TADA spjaudeisi, nes norėjai atrodyti „kietas“ – DABAR spjaudaisi, nes esi senas ir per daug rūkai.

TADA norėjai būti kareiviu – DABAR rengiesi it būtum kareivis.

TADA sėdėjai namuose, nes taip liepė tėvai – DABAR sėdi darbe, nes nenori eiti namo.

TADA konstravai lėktuvėlių modelius – DABAR bandai tai padaryti su lėktuvėlių modeliais.