- Spalio 5 d. Vilniuje Venera: nesimato: per arti saulės. Ryškumas −4,6, žvaigždynas – Mergelė.
- Venera vakare matosi nebus, ryte – lapkričio 7 d. – vasario 13 d. Ryškiausias bus lapkričio 26 d. (−4,9), arčiausiai Žemės – spalio 24 d., 41 mln. km.
- Apatinė jungtis: 2026 m. spalio 24 d.
Šiąnakt Vilniuje
| Teka | — |
| Leidžiasi | 18:26 |
| Geriausia | Nesimato: per arti Saulės |
| Kur ieškoti | — |
| Žvaigždynas | Mergelė |
| Apšviesta | 11 % |
Kaip rasti
Po Mėnulio Venera – ryškiausias nakties dangaus šviesulys (iki −4,9 dydžio), ją lengva pamatyti net šviesiame mieste, o kartais ir dieną. Ji niekada nenutolsta nuo Saulės toliau nei 47°, todėl kelis mėnesius matosi vakare vakaruose, kitus kelis – ryte rytuose. Kai Venera ryški ir aukštai, ji meta pastebimą šešėlį tamsioje vietoje be Mėnulio.
Artimiausias ryškus orientyras dabar – Spika: Venera yra 15° nuo šio orientyro, per kelis žiūronų regėjimo laukus į šalį. Šviesa nuo planetos iki Žemės dabar keliauja 3 min.
Kada matosi per ateinančius 12 mėnesių
Venera vakare matosi nebus, ryte – lapkričio 7 d. – vasario 13 d. Ryškiausias bus lapkričio 26 d. (−4,9), arčiausiai Žemės – spalio 24 d., 41 mln. km.
Mėnuo po mėnesio
Kiekvieno mėnesio 15 d.: kada planeta teka ir leidžiasi, ryškumas, žvaigždynas ir atstumas nuo Žemės.
| Data | Teka | Leidžiasi | Ryškumas | Žvaigždynas | Atstumas |
|---|---|---|---|---|---|
| spalio 15 d. | 09:41 | 17:42 | −4.3 | Mergelė | 43 mln. km |
| lapkričio 15 d. | 04:54 | 15:08 | −4.8 | Mergelė | 50 mln. km |
| gruodžio 15 d. | 04:12 | 14:06 | −4.8 | Svarstyklės | 80 mln. km |
| sausio 15 d. | 04:59 | 13:21 | −4.4 | Gyvatnešis | 115 mln. km |
| vasario 15 d. | 05:44 | 13:29 | −4.2 | Šaulys | 149 mln. km |
| kovo 15 d. | 05:34 | 14:35 | −4.0 | Ožiaragis | 178 mln. km |
| balandžio 15 d. | 05:41 | 17:10 | −3.9 | Vandenis | 206 mln. km |
| gegužės 15 d. | 04:39 | 18:47 | −3.8 | Žuvys | 229 mln. km |
| birželio 15 d. | 03:55 | 20:28 | −3.8 | Jautis | 246 mln. km |
| liepos 15 d. | 04:21 | 21:25 | −3.9 | Dvyniai | 257 mln. km |
| rugpjūčio 15 d. | 05:58 | 21:01 | −4.0 | Liūtas | 259 mln. km |
| rugsėjo 15 d. | 07:46 | 19:56 | −3.9 | Mergelė | 253 mln. km |
Svarbiausios datos
Vidinės planetos matosi geriausiai, kai toliausiai nutolsta nuo Saulės (didžiausia elongacija), ir visai nesimato jungties su Saule metu.
| Data | Įvykis | Ką tai reiškia |
|---|---|---|
| 2026 m. spalio 24 d. | Apatinė jungtis | Planeta tarp Žemės ir Saulės: nesimato, po to pereina iš vakaro dangaus į rytą. |
| 2027 m. sausio 3 d. | Didžiausia elongacija (ryte) | 47° nuo Saulės: geriausias metas ieškoti rytų pusėje prieš saulėtekį. |
| 2027 m. rugpjūčio 12 d. | Viršutinė jungtis | Planeta už Saulės: nesimato, po to pereina iš ryto dangaus į vakarą. |
| 2028 m. kovo 22 d. | Didžiausia elongacija (vakare) | 46° nuo Saulės: geriausias metas ieškoti vakarų pusėje po saulėlydžio. |
| 2028 m. birželio 1 d. | Apatinė jungtis | Planeta tarp Žemės ir Saulės: nesimato, po to pereina iš vakaro dangaus į rytą. |
| 2028 m. rugpjūčio 10 d. | Didžiausia elongacija (ryte) | 46° nuo Saulės: geriausias metas ieškoti rytų pusėje prieš saulėtekį. |
Fazė ir dydis per ateinančius mėnesius
Kas dvi savaites – kaip Venera atrodo pro teleskopą, vienodu masteliu: artėdama prie Žemės planeta didėja, bet virsta vis plonesniu pjautuvu.
Mėnulis šalia planetos
Mėnulis kas mėnesį praskrieja pro Venerą – tai lengviausias būdas planetą rasti. Artimiausi susitikimai:
| pir spalio 12 d. | 2,8° |
| šeš lapkričio 7 d. | 1,0° |
Kur planeta Saulės sistemoje
Vaizdas iš viršaus: Saulė centre, orbitos atstumu sumažintos. Šiandien Venera yra 48 mln. km nuo Žemės; per metus atstumas kinta nuo 41 mln. km iki 259 mln. km.
Kokia tai planeta
Venera beveik tokio pat dydžio kaip Žemė, bet visai kitokia: tankūs anglies dioksido debesys su sieros rūgšties lašeliais sulaiko šilumą, todėl paviršiuje apie 465 °C – karščiau nei Merkurijuje – ir 92 kartus didesnis slėgis nei Žemėje. Venera sukasi priešinga kryptimi nei dauguma planetų ir labai lėtai: vienas apsisukimas trunka 243 paras, ilgiau nei jos metai (225 paros). Paviršius – ugnikalnių lygumos, kalnai ir lavos srautai, kuriuos matome tik radaru.
Pro žiūronus
Kai Venera arti Žemės ir matosi kaip plonas pjautuvas (kelias savaites prieš ir po apatinės jungties), fazę galima pamatyti net pro gerus žiūronus, pritvirtintus prie trikojo. Žiūrėkite prieblandoje, o ne visiškoje tamsoje – tada Venera mažiau akina ir pjautuvas ryškesnis.
Pro teleskopą
Teleskopu Venera – akinantis diskelis, kurio fazė ir dydis per kelis mėnesius kinta labai stipriai: toli nuo Žemės ji mažas beveik pilnas diskas (apie 10″), arti – didžiulis plonas pjautuvas (iki 60″). Paviršiaus nesimato – tik debesys; su violetiniu ar ultravioletiniu filtru kartais galima įžiūrėti debesų juostas. Geriausia stebėti prieblandoje arba dieną, kai planeta aukštai.
Tyrinėjimai
Venera – pirmoji planeta, į kurią nusileido žmogaus pagamintas aparatas: sovietinė „Venera 7“ 1970 m. perdavė duomenis nuo paviršiaus, o „Venera 13“ 1982 m. atsiuntė spalvotas nuotraukas ir išgyveno 127 minutes. NASA „Magellan“ 1990–1994 m. radaru sudarė beveik viso paviršiaus žemėlapį. Vėliau planetą tyrė Europos „Venus Express“ ir Japonijos „Akatsuki“, o ateinantį dešimtmetį ruošiamos NASA misijos DAVINCI ir VERITAS bei Europos „EnVision“.
Pavadinimas ir istorija
Planeta pavadinta romėnų meilės deivės vardu. Lietuvių mitologijoje rytinė ir vakarinė Venera – du skirtingi dangaus kūnai: Aušrinė, Saulės dukra, kuri užkuria ugnį Saulei kelionei, ir Vakarinė, kuri paruošia jai guolį. 1610 m. Galilėjus pamatė Veneros fazes ir taip įrodė, kad planetos sukasi aplink Saulę, o ne aplink Žemę. Venera kartais praeina per Saulės diską; paskutiniai tranzitai buvo 2004 ir 2012 m., kitas bus tik 2117 m.
Faktai
| Skersmuo | 12 104 km |
| Metai | 225 Žemės paros |
| Apsisukimas | 243 paros, priešinga kryptimi |
| Palydovai | nėra |
| Paviršiaus temperatūra | apie 465 °C |
| Slėgis paviršiuje | 92 kartus didesnis nei Žemėje |
Kitos planetos
Dažni klausimai
Ar šiąnakt matosi Venera?
Vilniuje: nesimato: per arti saulės.
Kada vakare matyti Venerą?
Per ateinančius 12 mėnesių vakare nesimatys.
Kada ryte matyti Venerą?
Per ateinančius 12 mėnesių ryte: lapkričio 7 d. – vasario 13 d.
Kada Venera toliausiai nuo Saulės?
sausio 3 d. 2027 m.: 47° nuo Saulės: geriausias metas ieškoti rytų pusėje prieš saulėtekį.
Kaip atskirti Venerą nuo žvaigždės?
Planetos nemirga ir šviečia ramia šviesa, o žvaigždės mirga, ypač prie horizonto. Be to, planetos per kelias savaites pasislenka tarp žvaigždžių.
Kiek toli Venera?
Šiandien – 48 mln. km. Per ateinančius metus arčiausiai bus spalio 24 d. (41 mln. km).
Ar ryški „žvaigždė“ vakare – NSO?
Dažniausiai tai Venera. Kiekvieną kartą, kai ji ryškiausia vakaro danguje, pasipila pranešimų apie „keistą ryškią šviesą“, kuri nejuda ir nemirksi. Venera tikrai atrodo neįprastai ryški ir žemai prie horizonto gali mirgėti spalvomis dėl atmosferos.
Ar Venera – Žemės dvynė?
Tik dydžiu ir mase. Sąlygos – visiškai priešingos: be vandenynų, su 465 °C karščiu ir sieros rūgšties debesimis. Manoma, kad prieš milijardus metų Venera galėjo turėti vandens, bet šiltnamio efektas jį išgarino.
- Astronomy Engine (Don Cross): planetų padėtys, ryškumas, jungtys, opozicijos ir elongacijos pagal VSOP87.
- NASA Planetary Fact Sheets: fizikiniai planetų duomenys.
- NOAA saulės skaičiuoklės lygtys: prieblandos laikai.
Matomumas tikrinamas kiekvienai dienai pusvalandį po vakaro pilietinės prieblandos pabaigos ir pusvalandį prieš ryto prieblandą: planeta laikoma matoma, jei tada yra aukščiau 5° virš horizonto.