Kada matyti TKS Tauragėje

Pasirinkite miestą

Visi laikai šiame puslapyje dabar skaičiuojami Tauragėje, vietos laiku. Pasirinkite kitą miestą – puslapis iš naujo apskaičiuos laikus, aukščius ir matomumą jam.

Matomi pralėkimai Tauragėje

Laikai – vietos laiku. Pradžia ir pabaiga – kai stotis būna aukščiau 10° virš horizonto, Saulės apšviesta, o jūsų dangus jau ar dar tamsus. Ryškiausi pralėkimai pažymėti.

10 dienų apžvalga

Kiekvienas stulpelis – vienas matomas pralėkimas: aukštis rodo, kiek stotis pakils virš horizonto, spalva – ryškumą. Kuo aukščiau, tuo arčiau ir ryškiau.

Kaip pamatyti TKS

TKS – ryškiausias dirbtinis objektas naktiniame danguje, dažnai ryškesnis už bet kurią žvaigždę. Jai pamatyti nereikia nei žiūronų, nei teleskopo: pakanka žinoti laiką ir kryptį. Likus kelioms minutėms iki pralėkimo, atsistokite ten, kur atviras dangus ta kryptimi, iš kurios stotis pasirodys.

Stotis atrodo kaip ryškus, tolygiai šviečiantis taškas, kuris per kelias minutes tyliai perskrieja dangų. Ji nemirksi ir neturi spalvotų žiburių – taip ją lengva atskirti nuo lėktuvo. Pralėkimas trunka nuo 1 iki 6 minučių. Kartais stotis išnyksta dar nepasiekusi horizonto: tai ji įskrieja į Žemės šešėlį, ir Saulės šviesa jos nebepasiekia.

Kodėl tik ryte ir vakare

TKS pati nešviečia – matome jos atspindėtą Saulės šviesą. Todėl reikia dviejų sąlygų vienu metu: stebėtojo dangus turi būti tamsus, o stotis, skrendanti 400 km aukštyje, dar turi būti Saulės apšviesta. Tai būna pirmomis valandomis po saulėlydžio ir paskutinėmis prieš saulėtekį.

Vidurnaktį stotis dažniausiai skrenda Žemės šešėlyje. Vasarą Lietuvos platumoje Saulė nusileidžia neperdaug giliai, todėl apšviesta stotis kartais matoma visą naktį, o žiemą matomumo langai trumpesni. Dėl orbitos posvyrio (51,6°) matomumo laikotarpiai keičiasi kas kelias savaites: kurį laiką stotis matoma vakarais, paskui ryte, tarp jų – kelios dienos be matomų pralėkimų.

Kaip skaityti ryškumą

Ryškumas pateiktas žvaigždiniais dydžiais: kuo mažesnis (labiau neigiamas) skaičius, tuo ryškiau. Ryškiausios žvaigždės yra apie 0, Jupiteris apie −2, Venera apie −4. TKS ryškiausia būna pralėkdama beveik virš galvos ir esant Saulei už stebėtojo nugaros – tada ji gali pasiekti −3,5 ar daugiau.

Puslapio ryškumas yra įvertis pagal atstumą iki stoties ir apšvietimo kampą. Su Heavens-Above duomenimis laikai sutampa minutės tikslumu, aukščiai – laipsnio, o ryškumas – maždaug pusės ryškio dydžio tikslumu.

Kaip nufotografuoti

Užtenka telefono su naktiniu ar rankiniu režimu ant stovo. Nustatykite 10–30 sekundžių išlaikymą ir pradėkite fotografuoti stočiai pasirodžius: nuotraukoje ji taps ryškia brūkšnio linija per žvaigždes. Kelios nuotraukos iš eilės, sujungtos kompiuteryje, parodo visą lanką nuo horizonto iki horizonto.

Kur TKS dabar

23:00 stotis skrieja virš taško 45,8° p. pl., 9,5° v. ilg., 431 km aukštyje, 7,66 km/s greičiu. Kitą apsisukimą ji pradės po maždaug pusantros valandos, o kiekvienas jos kelias virš Žemės pasislenka apie 23° į vakarus, nes Žemė tuo metu pasisuka.

Apie stotį

Tarptautinė kosminė stotis – bendras JAV, Rusijos, Europos, Japonijos ir Kanados projektas. Pirmasis modulis „Zarya“ paleistas 1998 m. lapkričio 20 d., o nuo 2000 m. lapkričio 2 d. stotyje nuolat gyvena žmonės. Joje dirba vidutiniškai septyni astronautai, atlikdami tyrimus nesvarumo sąlygomis.

Stotis yra 109 m ilgio – maždaug futbolo aikštės dydžio – ir sveria apie 420 tonų. Ji apskrieja Žemę maždaug per 90 minučių, todėl įgula per parą mato apie 16 saulėtekių ir saulėlydžių. NASA planuoja stotį eksploatuoti iki 2030 m., o 2031 m. pradžioje saugiai nuleisti į vandenyną.

Kaip skaičiuojama

Stoties orbita – CelesTrak dviejų eilučių elementų rinkinys (TLE), atnaujinamas kartą per parą (dabartinis – šiandienis). Padėtis kas 20 sekundžių skaičiuojama SGP4 modeliu, tas pats modelis naudojamas NORAD orbitos duomenims. Pralėkimas laikomas matomu, kai stotis aukščiau 10°, Saulės apšviesta, o Saulė stebėtojui yra daugiau nei 6° po horizontu.