- Perseidų 2027 m. pikas – naktį iš rugpjūčio 12 d. į rugpjūčio 13 d., aktyvūs liepos 17 d. – rugpjūčio 24 d.
- Idealiame danguje iki 100 meteorų per valandą; Vilniuje piko naktį tamsioje vietoje tikėtina apie 56, mieste apie 17.
- Mėnulis apšviestas 84 %, bet geriausiu metu jau po horizontu: dangus tamsus.
- Spinduliavimo taškas – Persėjo žvaigždyne, aukščiausiai apie 04:00.
- Kilmė: 109P/Swift–Tuttle, greitis 59 km/s.
Kada žiūrėti 2027 m.
Perseidai aktyvūs nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 24 d. Kreivė rodo, kaip aktyvumas kyla ir krinta, o taškai po ja – kiek kiekvieną naktį apšviestas Mėnulis.
Naktis po nakties
Kiekvienai nakčiai apskaičiuota geriausia valanda: kai spinduliavimo taškas aukštai, dangus tamsus ir Mėnulis mažiausiai trukdo. „Tamsioje vietoje“ – už miesto, kai matosi blankiausios žvaigždės; „mieste“ – šviesiame priemiesčio danguje.
| Naktis | ZHR | Mėnulis | Geriausia | Tamsioje vietoje | Mieste |
|---|---|---|---|---|---|
| pen rugpjūčio 6 d. | 7 | 28 % | 03:40 | 4 | 1 |
| šeš rugpjūčio 7 d. | 11 | 38 % | 03:40 | 7 | 2 |
| sek rugpjūčio 8 d. | 18 | 48 % | 03:40 | 10 | 3 |
| pir rugpjūčio 9 d. | 28 | 59 % | 03:40 | 16 | 5 |
| ant rugpjūčio 10 d. | 43 | 68 % | 03:40 | 25 | 8 |
| tre rugpjūčio 11 d. | 67 | 77 % | 04:00 | 41 | 12 |
| ket rugpjūčio 12 d.Pikasdaugiausia meteorų | 91 | 84 % | 04:00 | 56 | 17 |
| pen rugpjūčio 13 d. | 38 | 91 % | 04:00 | 23 | 7 |
| šeš rugpjūčio 14 d. | 16 | 95 % | 04:00 | 10 | 3 |
| sek rugpjūčio 15 d. | 6 | 99 % | 04:00 | 2 | <1 |
| pir rugpjūčio 16 d. | 3 | 100 % | 04:00 | <1 | <1 |
| ant rugpjūčio 17 d. | 1 | 99 % | 04:00 | <1 | <1 |
| tre rugpjūčio 18 d. | 0 | 97 % | 04:20 | <1 | <1 |
Kur žiūrėti
Meteorai atlekia iš spinduliavimo taško Persėjo žvaigždyne. Vilniuje jis visą naktį virš horizonto ir aukščiausiai, 65°, pakyla apie 04:00.
Į patį spinduliavimo tašką žiūrėti nebūtina: meteorai išnyra visame danguje, o ilgiausi matyti 40–60° nuo jo. Geriausia gulėti, matyti kuo daugiau dangaus ir 20–30 minučių neatsitraukti nuo jo, kad akys priprastų prie tamsos.
Iš kur atlekia
Perseidai – kometos 109P/Swift–Tuttle dulkės. Kometos branduolys yra apie 26 km skersmens, Saulę ji apskrieja per 133 metus: paskutinį kartą prie Saulės buvo 1992 m., kitą kartą sugrįš 2126 m. Rugpjūtį Žemė kasmet kerta platų jos dulkių srautą.
Istorija
Perseidai stebimi mažiausiai 2000 metų. Europoje jie vadinami šv. Lauryno ašaromis, nes pikas būna netoli jo šventės rugpjūčio 10 d. 1866 m. italų astronomas Giovanni Schiaparelli parodė, kad Perseidai skrieja ta pačia orbita kaip Swift–Tuttle kometa: tai buvo pirmasis įrodymas, kad meteorų lietūs kyla iš kometų. 2016 m. aktyvumas buvo maždaug dvigubai didesnis nei įprastai.
Kaip atrodo ir kaip stebėti
Perseidai greiti (59 km/s), dažnai ryškūs, tarp jų daug ugnies kamuolių ir švytinčių pėdsakų. Spinduliavimo taškas Persėjo žvaigždyne Lietuvoje niekada nenusileidžia, todėl meteorų matyti jau vakare, o daugiausia – prieš aušrą, kai taškas pakyla aukščiausiai. Šiltos rugpjūčio naktys – patogiausias laikas pirmą kartą pamatyti meteorų lietų.
Kiek meteorų pamatysite realiai
ZHR (100) – tai kiek meteorų per valandą matytų stebėtojas idealiai tamsiame danguje, kai spinduliavimo taškas tiesiai virš galvos. Realiai jų visada mažiau: kuo žemiau taškas, tuo daugiau meteorų lieka po horizontu, o kiekvienas šviesesnis dangaus laipsnis „nurašo“ blankiausius.
Šiame puslapyje skaičiuojama pagal Tarptautinės meteorų organizacijos formulę: valandinis skaičius = ZHR × spinduliavimo taško aukščio sinusas ÷ r^(6,5 − ribinis ryškumas). Šiam lietui r = 2,2. Tamsioje vietoje laikoma, kad matosi 6,0 dydžio žvaigždės, mieste – 4,5; Mėnulio šviesa ribą sumažina iki 1,8 dydžio.
Kaip nufotografuoti meteorą
Reikia fotoaparato su rankiniu režimu ir trikojo. Plačiakampis objektyvas (14–24 mm), diafragma kuo atviresnė (f/1,8–f/2,8), ISO 1600–3200, išlaikymas 15–25 sekundės. Fokusą nustatykite rankiniu būdu į ryškią žvaigždę ir užklijuokite žiedą.
Fotografuokite nepertraukiamai: intervalometru arba nuotolinio valdymo pulteliu kadras po kadro valandą ar ilgiau. Meteorai atsitiktiniai, todėl laimi kantrybė: per valandą dažnai pagaunami tik vienas ar du. Nukreipkite kadrą 40–60° nuo spinduliavimo taško, aukščiau horizonto šviesų.
Ateinančių metų datos
| Metai | Pikas | Mėnulis |
|---|---|---|
| 2028 | penktadienis · 2028 m. rugpjūčio 11 d. | 63 % |
| 2029 | sekmadienis · 2029 m. rugpjūčio 12 d. | 8 % |
| 2030 | pirmadienis · 2030 m. rugpjūčio 12 d. | 99 % |
| 2031 | antradienis · 2031 m. rugpjūčio 12 d. | 23 % |
| 2032 | trečiadienis · 2032 m. rugpjūčio 11 d. | 29 % |
| 2033 | penktadienis · 2033 m. rugpjūčio 12 d. | 96 % |
Kiti meteorų lietūs
Dažni klausimai
Kada Perseidai 2027 m.?
Pikas – naktį iš rugpjūčio 12 d. į rugpjūčio 13 d. Lietus aktyvus nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 24 d., todėl meteorų matyti ir kelias naktis prieš bei po piko.
Kurią valandą geriausia žiūrėti?
Vilniuje piko naktį – apie 04:00, kai spinduliavimo taškas yra 65° aukštyje ir Mėnulis trukdo mažiausiai.
Kiek meteorų pamatysiu?
ZHR 100 – tai idealaus dangaus skaičius. Vilniuje piko naktį tamsioje vietoje tikėtina apie 56 meteorų per valandą, mieste – apie 17.
Į kurią dangaus pusę žiūrėti?
Meteorai atlekia iš Persėjo žvaigždyno pusės, bet matyti visame danguje. Geriausia žiūrėti 40–60° nuo spinduliavimo taško, į tamsiausią dangaus dalį.
Iš kur atsiranda Perseidai?
Tai dulkės, kurias paliko 109P/Swift–Tuttle. Žemė kasmet tuo pačiu metu kerta jų srautą, ir dalelės sudega atmosferoje 59 km/s greičiu.
Ar Mėnulis trukdys?
Mėnulis apšviestas 84 %, bet geriausiu metu jau po horizontu: dangus tamsus.
- International Meteor Organization, Meteor Shower Calendar: aktyvumo laikotarpiai, piko Saulės ilgumos, ZHR, populiacijos indeksas.
- IMO Visual Observing Handbook: valandinio skaičiaus formulė (ZHR, spinduliavimo taško aukštis, ribinis ryškumas).
- Astronomy Engine (Don Cross): Saulės, Mėnulio ir spinduliavimo taško padėtys.
- JPL Small-Body Database: kometų ir asteroidų orbitos.
Piko data apskaičiuota pagal Saulės ekliptinę ilgumą. Aktyvumo kreivė – IMO modelis ZHR(λ) = ZHRmax · 10^(−B·|λ − λmax|). Kiekvienai nakčiai kas 20 minučių skaičiuojamas spinduliavimo taško aukštis, Saulės ir Mėnulio padėtis; rodoma valanda, kai tikėtinas meteorų skaičius didžiausias.