- Orionidų 2026 m. pikas – naktį iš spalio 21 d. į spalio 22 d., aktyvūs spalio 2 d. – lapkričio 7 d.
- Idealiame danguje iki 20 meteorų per valandą; Vilniuje piko naktį tamsioje vietoje tikėtina apie 8, mieste apie 2.
- Mėnulis apšviestas 81 %, bet geriausiu metu jau po horizontu: dangus tamsus.
- Spinduliavimo taškas – Oriono žvaigždyne, aukščiausiai apie 05:40.
- Kilmė: 1P/Halley, greitis 66 km/s.
Kada žiūrėti 2026 m.
Orionidai aktyvūs nuo spalio 2 d. iki lapkričio 7 d. Kreivė rodo, kaip aktyvumas kyla ir krinta, o taškai po ja – kiek kiekvieną naktį apšviestas Mėnulis. Šiemet daugiausia meteorų tikėtina ne piko, o spalio 20 d. naktį: tada Mėnulis trukdo mažiau.
Naktis po nakties
Kiekvienai nakčiai apskaičiuota geriausia valanda: kai spinduliavimo taškas aukštai, dangus tamsus ir Mėnulis mažiausiai trukdo. „Tamsioje vietoje“ – už miesto, kai matosi blankiausios žvaigždės; „mieste“ – šviesiame priemiesčio danguje.
| Naktis | ZHR | Mėnulis | Geriausia | Tamsioje vietoje | Mieste |
|---|---|---|---|---|---|
| ket spalio 15 d. | 5 | 27 % | 06:20 | 2 | <1 |
| pen spalio 16 d. | 6 | 36 % | 06:20 | 3 | <1 |
| šeš spalio 17 d. | 8 | 45 % | 06:00 | 4 | 1 |
| sek spalio 18 d. | 11 | 54 % | 06:00 | 5 | 1 |
| pir spalio 19 d. | 14 | 64 % | 06:00 | 7 | 2 |
| ant spalio 20 d.daugiausia meteorų | 19 | 73 % | 06:00 | 9 | 2 |
| tre spalio 21 d.Pikas | 16 | 81 % | 05:20 | 8 | 2 |
| ket spalio 22 d. | 13 | 89 % | 05:20 | 6 | 2 |
| pen spalio 23 d. | 9 | 95 % | 05:40 | 5 | 1 |
| šeš spalio 24 d. | 7 | 99 % | 05:40 | 2 | <1 |
| sek spalio 25 d. | 6 | 100 % | 04:00 | <1 | <1 |
| pir spalio 26 d. | 4 | 99 % | 04:00 | <1 | <1 |
| ant spalio 27 d. | 3 | 95 % | 04:00 | <1 | <1 |
Kur žiūrėti
Meteorai atlekia iš spinduliavimo taško Oriono žvaigždyne. Vilniuje jis pateka apie 22:00 ir tamsiu metu aukščiausiai, 51°, pakyla apie 05:40.
Į patį spinduliavimo tašką žiūrėti nebūtina: meteorai išnyra visame danguje, o ilgiausi matyti 40–60° nuo jo. Geriausia gulėti, matyti kuo daugiau dangaus ir 20–30 minučių neatsitraukti nuo jo, kad akys priprastų prie tamsos.
Iš kur atlekia
Orionidai – tai dulkės, kurias per tūkstančius metų paliko Halio kometa (1P/Halley). Kometa aplink Saulę apskrieja maždaug per 76 metus: paskutinį kartą prie Saulės ji buvo 1986 m. vasario 9 d., kitą kartą sugrįš 2061 m. liepą. Spalį Žemė kerta jos orbitos dulkių srautą, ir dalelės, ne didesnės už smėlio grūdelį, sudega atmosferoje maždaug 100 km aukštyje.
Istorija
Tą patį Halio kometos srautą Žemė kerta du kartus per metus: gegužę jis matomas kaip Eta Akvaridai, spalį – kaip Orionidai. Paprastai idealiame danguje per valandą būna apie 20 meteorų, tačiau 2006–2009 m. aktyvumas buvo kelis kartus didesnis, iki 60–70 per valandą: Žemė tada pataikė į senesnį, tankesnį kometos išmestų dulkių sluoksnį.
Kaip atrodo ir kaip stebėti
Orionidai – vieni greičiausių meteorų: į atmosferą jie įlekia 66 km/s greičiu. Todėl jie trumpi, bet ryškūs, o dalis po savęs palieka kelias sekundes švytintį pėdsaką. Spinduliavimo taškas yra Oriono žvaigždyne, šalia raudonos Betelgeizės; Lietuvoje jis pateka apie 22 valandą, todėl stebėti verta po vidurnakčio, geriausia prieš aušrą.
Kiek meteorų pamatysite realiai
ZHR (20) – tai kiek meteorų per valandą matytų stebėtojas idealiai tamsiame danguje, kai spinduliavimo taškas tiesiai virš galvos. Realiai jų visada mažiau: kuo žemiau taškas, tuo daugiau meteorų lieka po horizontu, o kiekvienas šviesesnis dangaus laipsnis „nurašo“ blankiausius.
Šiame puslapyje skaičiuojama pagal Tarptautinės meteorų organizacijos formulę: valandinis skaičius = ZHR × spinduliavimo taško aukščio sinusas ÷ r^(6,5 − ribinis ryškumas). Šiam lietui r = 2,5. Tamsioje vietoje laikoma, kad matosi 6,0 dydžio žvaigždės, mieste – 4,5; Mėnulio šviesa ribą sumažina iki 1,8 dydžio.
Kaip nufotografuoti meteorą
Reikia fotoaparato su rankiniu režimu ir trikojo. Plačiakampis objektyvas (14–24 mm), diafragma kuo atviresnė (f/1,8–f/2,8), ISO 1600–3200, išlaikymas 15–25 sekundės. Fokusą nustatykite rankiniu būdu į ryškią žvaigždę ir užklijuokite žiedą.
Fotografuokite nepertraukiamai: intervalometru arba nuotolinio valdymo pulteliu kadras po kadro valandą ar ilgiau. Meteorai atsitiktiniai, todėl laimi kantrybė: per valandą dažnai pagaunami tik vienas ar du. Nukreipkite kadrą 40–60° nuo spinduliavimo taško, aukščiau horizonto šviesų.
Ateinančių metų datos
| Metai | Pikas | Mėnulis |
|---|---|---|
| 2027 | ketvirtadienis · 2027 m. spalio 21 d. | 62 % |
| 2028 | penktadienis · 2028 m. spalio 20 d. | 11 % |
| 2029 | šeštadienis · 2029 m. spalio 20 d. | 98 % |
| 2030 | sekmadienis · 2030 m. spalio 20 d. | 33 % |
| 2031 | antradienis · 2031 m. spalio 21 d. | 31 % |
| 2032 | trečiadienis · 2032 m. spalio 20 d. | 94 % |
Kiti meteorų lietūs
Dažni klausimai
Kada Orionidai 2026 m.?
Pikas – naktį iš spalio 21 d. į spalio 22 d. Lietus aktyvus nuo spalio 2 d. iki lapkričio 7 d., todėl meteorų matyti ir kelias naktis prieš bei po piko.
Kurią valandą geriausia žiūrėti?
Vilniuje piko naktį – apie 05:20, kai spinduliavimo taškas yra 51° aukštyje ir Mėnulis trukdo mažiausiai.
Kiek meteorų pamatysiu?
ZHR 20 – tai idealaus dangaus skaičius. Vilniuje piko naktį tamsioje vietoje tikėtina apie 8 meteorų per valandą, mieste – apie 2.
Į kurią dangaus pusę žiūrėti?
Meteorai atlekia iš Oriono žvaigždyno pusės, bet matyti visame danguje. Geriausia žiūrėti 40–60° nuo spinduliavimo taško, į tamsiausią dangaus dalį.
Iš kur atsiranda Orionidai?
Tai dulkės, kurias paliko 1P/Halley. Žemė kasmet tuo pačiu metu kerta jų srautą, ir dalelės sudega atmosferoje 66 km/s greičiu.
Ar Mėnulis trukdys?
Mėnulis apšviestas 81 %, bet geriausiu metu jau po horizontu: dangus tamsus.
- International Meteor Organization, Meteor Shower Calendar: aktyvumo laikotarpiai, piko Saulės ilgumos, ZHR, populiacijos indeksas.
- IMO Visual Observing Handbook: valandinio skaičiaus formulė (ZHR, spinduliavimo taško aukštis, ribinis ryškumas).
- Astronomy Engine (Don Cross): Saulės, Mėnulio ir spinduliavimo taško padėtys.
- JPL Small-Body Database: kometų ir asteroidų orbitos.
Piko data apskaičiuota pagal Saulės ekliptinę ilgumą. Aktyvumo kreivė – IMO modelis ZHR(λ) = ZHRmax · 10^(−B·|λ − λmax|). Kiekvienai nakčiai kas 20 minučių skaičiuojamas spinduliavimo taško aukštis, Saulės ir Mėnulio padėtis; rodoma valanda, kai tikėtinas meteorų skaičius didžiausias.