pir · spalio 5 d.Mėnulis 30%Laukas Kp 5.3 · G1Citata · EpiktetasDienos mįslėDangus šįvakarSavijauta šiandien →
Meteorų lietus · Halio kometos dulkės pavasarį

Eta Akvaridai 2027

2027 m. Eta Akvaridų pikas – naktį iš gegužės 5 d. į gegužės 6 d. Mėnulis netrukdys: dangus bus tamsus. Vilniuje geriausia žiūrėti apie 03:20: tamsioje vietoje galima tikėtis apie 2 meteorų per valandą, mieste – apie <1.

ŠiaurinėVegaKapelaArktūrasDenebasAltairasPoluksasSpikaAntaresasSpinduliavimo taškasJupiterisMarsasŠPRV
03:20Astronominė prieblanda
20:0006:00
Pikasgegužės 5 d.Tre · 03:20
ZHR50idealiame danguje per valandą
Realiai per valandą2tamsioje vietoje · Vilnius
Mėnulis per piką0 %netrukdys
Svarbiausia · Eta Akvaridai 2027
  • Eta Akvaridų 2027 m. pikas – naktį iš gegužės 5 d. į gegužės 6 d., aktyvūs balandžio 19 d. – gegužės 28 d.
  • Idealiame danguje iki 50 meteorų per valandą; Vilniuje piko naktį tamsioje vietoje tikėtina apie 2, mieste apie <1.
  • Mėnulis netrukdys: dangus bus tamsus.
  • Spinduliavimo taškas – Vandenio žvaigždyne, aukščiausiai apie 03:30.
  • Kilmė: 1P/Halley, greitis 66 km/s.

Kada žiūrėti 2027 m.

Eta Akvaridai aktyvūs nuo balandžio 19 d. iki gegužės 28 d. Kreivė rodo, kaip aktyvumas kyla ir krinta, o taškai po ja – kiek kiekvieną naktį apšviestas Mėnulis. Šiemet daugiausia meteorų tikėtina ne piko, o gegužės 4 d. naktį: tada Mėnulis trukdo mažiau.

02447Pikasbalandžio 19balandžio 23balandžio 27gegužės 1gegužės 5gegužės 9gegužės 13gegužės 17gegužės 21gegužės 25Aktyvumas (ZHR)Mėnulis

Naktis po nakties

Kiekvienai nakčiai apskaičiuota geriausia valanda: kai spinduliavimo taškas aukštai, dangus tamsus ir Mėnulis mažiausiai trukdo. „Tamsioje vietoje“ – už miesto, kai matosi blankiausios žvaigždės; „mieste“ – šviesiame priemiesčio danguje.

NaktisZHRMėnulisGeriausiaTamsioje vietojeMieste
ket balandžio 29 d.1639 %03:40<1<1
pen balandžio 30 d.2030 %03:40<1<1
šeš gegužės 1 d.2421 %03:40<1<1
sek gegužės 2 d.2814 %03:401<1
pir gegužės 3 d.347 %03:402<1
ant gegužės 4 d.daugiausia meteorų403 %03:402<1
tre gegužės 5 d.Pikas480 %03:202<1
ket gegužės 6 d.441 %03:202<1
pen gegužės 7 d.363 %03:202<1
šeš gegužės 8 d.309 %03:202<1
sek gegužės 9 d.2616 %03:201<1
pir gegužės 10 d.2126 %03:201<1
ant gegužės 11 d.1837 %03:201<1

Kur žiūrėti

Meteorai atlekia iš spinduliavimo taško Vandenio žvaigždyne. Vilniuje jis pateka apie 03:00 ir tamsiu metu aukščiausiai, 4°, pakyla apie 03:30.

Į patį spinduliavimo tašką žiūrėti nebūtina: meteorai išnyra visame danguje, o ilgiausi matyti 40–60° nuo jo. Geriausia gulėti, matyti kuo daugiau dangaus ir 20–30 minučių neatsitraukti nuo jo, kad akys priprastų prie tamsos.

Iš kur atlekia

Eta Akvaridai – tos pačios Halio kometos dulkės kaip ir spalio Orionidai: Žemė kerta kometos srautą du kartus per metus. Gegužę srautas pasiekiamas iš kitos pusės, ir meteorai įlekia 66 km/s greičiu.

Istorija

Pietų pusrutulyje tai vienas gražiausių metų lietų: ten per valandą matoma iki 50 ir daugiau meteorų. Aktyvumas kinta maždaug 12 metų ciklu, kurį lemia Jupiterio trauka dulkių srautui.

Kaip atrodo ir kaip stebėti

Lietuvos platumoje Eta Akvaridų spinduliavimo taškas Vandenio žvaigždyne pakyla tik prieš pat aušrą ir labai žemai, todėl matyti vos keli meteorai. Jei bandysite, žiūrėkite į pietryčius paskutinę valandą prieš prašvintant: tada pasitaiko ilgų, horizontą braukiančių meteorų.

Kiek meteorų pamatysite realiai

ZHR (50) – tai kiek meteorų per valandą matytų stebėtojas idealiai tamsiame danguje, kai spinduliavimo taškas tiesiai virš galvos. Realiai jų visada mažiau: kuo žemiau taškas, tuo daugiau meteorų lieka po horizontu, o kiekvienas šviesesnis dangaus laipsnis „nurašo“ blankiausius.

Šiame puslapyje skaičiuojama pagal Tarptautinės meteorų organizacijos formulę: valandinis skaičius = ZHR × spinduliavimo taško aukščio sinusas ÷ r^(6,5 − ribinis ryškumas). Šiam lietui r = 2,4. Tamsioje vietoje laikoma, kad matosi 6,0 dydžio žvaigždės, mieste – 4,5; Mėnulio šviesa ribą sumažina iki 1,8 dydžio.

Kaip nufotografuoti meteorą

Reikia fotoaparato su rankiniu režimu ir trikojo. Plačiakampis objektyvas (14–24 mm), diafragma kuo atviresnė (f/1,8–f/2,8), ISO 1600–3200, išlaikymas 15–25 sekundės. Fokusą nustatykite rankiniu būdu į ryškią žvaigždę ir užklijuokite žiedą.

Fotografuokite nepertraukiamai: intervalometru arba nuotolinio valdymo pulteliu kadras po kadro valandą ar ilgiau. Meteorai atsitiktiniai, todėl laimi kantrybė: per valandą dažnai pagaunami tik vienas ar du. Nukreipkite kadrą 40–60° nuo spinduliavimo taško, aukščiau horizonto šviesų.

Ateinančių metų datos

MetaiPikasMėnulis
2028penktadienis · 2028 m. gegužės 5 d.85 %
2029šeštadienis · 2029 m. gegužės 5 d.47 %
2030sekmadienis · 2030 m. gegužės 5 d.10 %
2031pirmadienis · 2031 m. gegužės 5 d.99 %
2032trečiadienis · 2032 m. gegužės 5 d.20 %
2033ketvirtadienis · 2033 m. gegužės 5 d.44 %

Kiti meteorų lietūs

Dažni klausimai

Kada Eta Akvaridai 2027 m.?

Pikas – naktį iš gegužės 5 d. į gegužės 6 d. Lietus aktyvus nuo balandžio 19 d. iki gegužės 28 d., todėl meteorų matyti ir kelias naktis prieš bei po piko.

Kurią valandą geriausia žiūrėti?

Vilniuje piko naktį – apie 03:20, kai spinduliavimo taškas yra 3° aukštyje ir Mėnulis trukdo mažiausiai.

Kiek meteorų pamatysiu?

ZHR 50 – tai idealaus dangaus skaičius. Vilniuje piko naktį tamsioje vietoje tikėtina apie 2 meteorų per valandą, mieste – apie <1.

Į kurią dangaus pusę žiūrėti?

Meteorai atlekia iš Vandenio žvaigždyno pusės, bet matyti visame danguje. Geriausia žiūrėti 40–60° nuo spinduliavimo taško, į tamsiausią dangaus dalį.

Iš kur atsiranda Eta Akvaridai?

Tai dulkės, kurias paliko 1P/Halley. Žemė kasmet tuo pačiu metu kerta jų srautą, ir dalelės sudega atmosferoje 66 km/s greičiu.

Ar Mėnulis trukdys?

Mėnulis netrukdys: dangus bus tamsus.

Šaltiniai
  1. International Meteor Organization, Meteor Shower Calendar: aktyvumo laikotarpiai, piko Saulės ilgumos, ZHR, populiacijos indeksas.
  2. IMO Visual Observing Handbook: valandinio skaičiaus formulė (ZHR, spinduliavimo taško aukštis, ribinis ryškumas).
  3. Astronomy Engine (Don Cross): Saulės, Mėnulio ir spinduliavimo taško padėtys.
  4. JPL Small-Body Database: kometų ir asteroidų orbitos.
Kaip padarytas šis puslapis

Piko data apskaičiuota pagal Saulės ekliptinę ilgumą. Aktyvumo kreivė – IMO modelis ZHR(λ) = ZHRmax · 10^(−B·|λ − λmax|). Kiekvienai nakčiai kas 20 minučių skaičiuojamas spinduliavimo taško aukštis, Saulės ir Mėnulio padėtis; rodoma valanda, kai tikėtinas meteorų skaičius didžiausias.

Šiandien

Mėnulis, magnetinis laukas ir šviesa viename puslapyje

Kas šiandien veikia savijautą ir miegą: kasdien atnaujinamas indeksas.

Savijauta šiandien →
Žurnalas

Ką turite žinoti, kol kiti dar nežino

Kassavaitinės įžvalgos. Vienas straipsnis. Viena praktika. Be triukšmo.