Savaitės diena pagal datą kokią savaitės dieną gimiau

Kokia savaitės diena buvo bet kurią datą?

Bet kurios datos savaitės dieną nustatote suskaičiavę, kiek dienų praėjo nuo bet kurios žinomos datos, ir padaliję tą skaičių iš septynių: liekana parodo, kiek dienų reikia skaičiuoti į priekį nuo žinomos savaitės dienos. Pavyzdžiui, 2026 m. sausio 1 d. buvo ketvirtadienis. Iki 2026 m. rugsėjo 28 d. praėjo 270 dienų, dalijant 270 iš 7 liekana yra 4, o po ketvirtadienio praėjus keturioms dienoms yra pirmadienis.

Toks skaičiavimas veikia todėl, kad septynių dienų savaitės ciklas tęsiasi nepertraukiamai nuo antikos laikų. Nei Julijaus kalendoriaus įvedimas 45 m. pr. m. e., nei Grigaliaus reforma 1582 m. savaitės ciklo nenutraukė: per reformą iš kalendoriaus išbraukta dešimt dienų, bet po ketvirtadienio, spalio 4 d., ėjo penktadienis, spalio 15 d. Todėl, žinodami vienos datos savaitės dieną, galite nustatyti bet kurios kitos datos savaitės dieną.

Sunkiausia ranka suskaičiuoti pačias dienas, nes mėnesiai nevienodos trukmės, o keliamieji metai turi 366 dienas. Grigaliaus kalendoriuje keliamieji metai yra tie, kurių skaičius dalijasi iš 4, tačiau šimtmečių metai keliamieji tik tada, kai jų skaičius dalijasi iš 400: 2000-ieji buvo keliamieji, o 1900-ieji ir 2100-ieji ne. Skaičiuoklė šias taisykles taiko automatiškai bet kuriai datai nuo tolimos praeities iki tolimos ateities.

Rezultatas visada pateikiamas pagal Grigaliaus kalendorių. Jei domina data iš senų dokumentų, kuriuose ji galėjo būti nurodyta pagal Julijaus kalendorių, apie skirtumą ir perskaičiavimą rašome toliau esančiame atskirame skyriuje.

Kokią savaitės dieną gimiau?

Kokią savaitės dieną gimėte, sužinosite įvedę gimimo datą į skaičiuoklę: ji parodo savaitės dieną, kiek kartų nuo tada jūsų gimtadienis buvo kiekvieną savaitės dieną ir kada jis vėl bus tą pačią savaitės dieną, kurią gimėte. Toliau paaiškiname, kodėl šie skaičiai susidėlioja būtent taip.

Gimtadienio savaitės diena kasmet slenka į priekį. Paprastais metais ji pasislenka viena diena, nes 365 dalijant iš 7 liekana yra 1. Jei tarp dviejų gimtadienių pasitaiko vasario 29-oji, poslinkis yra dvi dienos. Todėl žmogus, gimęs 1990 m. kovo 14 d., trečiadienį, 1995 m. gimtadienį šventė antradienį, o 1996 m., praėjus keliamųjų metų vasariui, jau ketvirtadienį.

Gimtadienis tą pačią savaitės dieną, kurią gimėte, vėl būna po 5, 6 arba 11 metų, o visas ciklas pasikartoja po 28 metų, jei tarp jų nėra nekeliamųjų šimtmečio metų. Gimusiems 1990 m. kovo 14 d. gimtadienis trečiadienį vėl buvo 2001, 2007, 2012 ir 2018 m., o toliau bus 2029, 2035 ir 2040 m. Per 28 metus gimtadienis būna kiekvieną savaitės dieną lygiai po keturis kartus, todėl per ilgesnį gyvenimą gimtadieniai pagal savaitės dienas pasiskirsto beveik tolygiai.

Gimusiems vasario 29-ąją tikroji gimtadienio data kalendoriuje būna tik kas ketverius metus, todėl savaitės diena nuo vieno gimtadienio iki kito pasislenka penkiomis dienomis, nes dalijant 1461 dieną iš 7 liekana yra 5. 2004 m. vasario 29-oji buvo sekmadienis, 2008 m. penktadienis, 2012 m. trečiadienis, o 2032 m. vėl sekmadienis.

Kaip apskaičiuoti savaitės dieną mintyse pagal datą?

Savaitės dieną mintyse greičiausiai apskaičiuosite pagal Johno Conway'aus „doomsday“ taisyklę, kurią matematikas paskelbė 1973 m.: reikia žinoti šimtmečio atskaitos dieną, iš skaičiaus, sudaryto iš dviejų paskutinių metų skaitmenų, apskaičiuoti metų poslinkį ir nuo artimiausios atskaitos datos suskaičiuoti reikiamą dienų skaičių. Įgudus visa tai užtrunka kelias sekundes, ir būtent šį metodą žingsnis po žingsnio rodo skaičiuoklė.

Pirmas žingsnis yra nustatyti šimtmečio atskaitos dieną. Kiekvienas šimtmetis turi savo savaitės dieną, nuo kurios pradedamas skaičiavimas: 1800-ųjų šimtmečio atskaitos diena yra penktadienis, 1900-ųjų trečiadienis, 2000-ųjų antradienis, 2100-ųjų sekmadienis. Atskaitos dienos kartojasi kas 400 metų, todėl 2200-ųjų atskaitos diena vėl bus penktadienis, o 2300-ųjų trečiadienis.

Antras žingsnis yra apskaičiuoti metų poslinkį. Skaičių, sudarytą iš dviejų paskutinių metų skaitmenų, padalykite iš 12: užsirašykite dalmenį, liekaną ir liekanos dalybos iš 4 dalmenį (imkite tik sveikąją dalį). Sudėkite šiuos tris skaičius ir gautą dienų skaičių pridėkite prie šimtmečio atskaitos dienos. Pavyzdžiui, 2026 m.: dalijant 26 iš 12 dalmuo yra 2, liekana 2, dalijant liekaną iš 4 gaunama sveikoji dalis yra 0; 2 + 2 + 0 = 4; po antradienio praėjus keturioms dienoms yra šeštadienis. Vadinasi, 2026 m. atskaitos diena yra šeštadienis.

Trečias žingsnis yra pati data. Kiekvienais metais yra kelios lengvai įsimenamos datos, kurios būna atskaitos savaitės dieną (jas surašėme lentelėje kitame skyriuje). Raskite artimiausią tokią datą tame pačiame mėnesyje ir suskaičiuokite skirtumą dienomis. 2026 m. rugsėjo 28 d.: atskaitos data rugsėjo 5 d. yra šeštadienis, rugsėjo 26 d. taip pat šeštadienis, o dar po dviejų dienų yra pirmadienis.

Atskaitos diena galioja metams nuo 00 iki 99, todėl 2000-ieji priklauso 2000-ųjų šimtmečiui, o 1999-ieji dar priklauso 1900-ųjų šimtmečiui. Šimtmečio metų (2000, 2100) poslinkis yra nulis, tad jų atskaitos diena sutampa su šimtmečio atskaitos diena.

Kokios datos kiekvienais metais būna tą pačią savaitės dieną?

Kiekvienais metais balandžio 4, birželio 6, rugpjūčio 8, spalio 10 ir gruodžio 12 d. (lyginių mėnesių dienos, sutampančios su mėnesio numeriu), taip pat gegužės 9, rugsėjo 5, liepos 11, lapkričio 7 d. ir paskutinė vasario diena būna tą pačią savaitės dieną. Būtent ši savybė yra Conway'aus metodo pagrindas: užtenka žinoti vieną metų dieną, ir visas kitas nuo jos skiria sveikas savaičių skaičius.

Nelyginių mėnesių poras lengva įsiminti pagal anglišką mnemoninę frazę „dirbu nuo 9 iki 5 parduotuvėje 7-Eleven“: gegužės 9 ir rugsėjo 5, liepos 11 ir lapkričio 7. Skaičių poros tinka abiem kryptimis, todėl 5/9 ir 9/5, 7/11 ir 11/7 būna tą pačią savaitės dieną.

Sausiui ir kovui numatytos papildomos datos. Paskutinė vasario diena (28 arba 29) yra inkarinė, todėl kovo 7 d., kurią nuo jos skiria lygiai savaitė, taip pat yra inkarinė. Sausio inkarinė data yra sausio 3 d. nekeliamaisiais metais ir sausio 4 d. keliamaisiais, nes keliamaisiais metais tarp sausio ir vasario pabaigos yra viena diena daugiau.

Išsamus pavyzdys: 1990 m. kovo 14 d. Šimtmečio inkaras yra trečiadienis. Dalijant 90 iš 12, dalmuo yra 7, liekana 6, o dalijant 6 iš 4, sveikoji dalmens dalis yra 1; 7 + 6 + 1 = 14, o 14 dalijasi iš 7 be liekanos, todėl 1990 m. inkarinė diena irgi yra trečiadienis. Kovo 7 d. yra inkarinė data, kovo 14 d. nuo jos skiria lygiai savaitė, vadinasi, 1990 m. kovo 14 d. buvo trečiadienis.

Kokia formulė apskaičiuoja savaitės dieną pagal datą?

Klasikinė formulė, vadinama Zellerio kongruencija, savaitės dieną pagal datą apskaičiuoja naudodama dieną, mėnesį ir metus viename aritmetiniame reiškinyje, kurio rezultatas yra dalybos iš 7 liekana. Ją 1882 m. paskelbė vokiečių matematikas Christianas Zelleris, ir ji iki šiol yra daugumos savaitės dieną nustatančių programų pagrindas.

Formulės esmė paprasta. Sausis ir vasaris laikomi praėjusių metų 13-uoju ir 14-uoju mėnesiais, kad vasario 29-oji visada būtų metų pabaigoje ir netrukdytų. Tada sudedama mėnesio diena, mėnesio poslinkis (prie mėnesio numerio pridėjus 1, padauginus iš 13 ir padalijus iš 5, imant tik sveikąją dalį), metų skaičius šimtmetyje, jo ketvirtis, šimtmečio ketvirtis ir penkis kartus padaugintas šimtmetis. Suma dalijama iš 7, o liekana nurodo savaitės dieną: 0 yra šeštadienis, 1 yra sekmadienis ir taip toliau iki 6, reiškiančio penktadienį.

Mėnesio poslinkis su daugikliu 13/5 yra gudrybė: nuo kovo iki liepos ir nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesių trukmė kartojasi ta pačia seka (31, 30, 31, 30, 31), o sveikoji reiškinio dalis tiksliai parodo, kiek dienų praėjo nuo kovo 1 d. Todėl formulei nereikia mėnesių trukmės lentelės.

Skaičiuoklei formulė nereikalinga: ji kiekvieną datą paverčia dienų skaičiumi nuo fiksuoto atskaitos taško ir apskaičiuoja dalybos iš 7 liekaną, todėl matematiškai gaunamas toks pat atsakymas kaip taikant Zellerio kongruenciją. Formulė svarbi tuo, kad ją galima patikrinti popieriuje ir ji rodo, jog savaitės diena yra gryna aritmetika, kuriai nereikia jokių lentelių.

Po kiek metų ta pati data vėl būna tą pačią savaitės dieną?

Ta pati data tą pačią savaitės dieną vėl būna po 6, 11 arba 28 metų, o visas Grigaliaus kalendorius pasikartoja kas 400 metų. Koks bus intervalas, priklauso nuo to, kiek keliamųjų metų buvo per tą laikotarpį: po kiekvienų nekeliamųjų metų savaitės diena pasislenka viena diena, po keliamųjų pasislenka dviem dienomis, ir reikia, kad bendras poslinkis būtų dalus iš 7.

Todėl 2026 m. kalendorių (metai prasideda ketvirtadienį ir yra nekeliamieji) galima naudoti dar kartą 2037, 2043 ir 2054 m. Keliamųjų metų kalendorius kartojasi rečiau, nes turi sutapti ir savaitės diena, ir vasario 29-oji: 2024 m. kalendorius pasikartos 2052 m., praėjus 28 metams. Taisyklė „kas 28 metus“ galioja tik tol, kol į šį laikotarpį nepatenka tokie šimtmečio metai kaip 2100-ieji, kurie nėra keliamieji.

Visas ciklas baigiasi po 400 metų, nes per 400 metų pagal Grigaliaus kalendorių yra 97 keliamieji metai, taigi iš viso susidaro 146 097 dienos, o šis skaičius dalijasi iš 7 be liekanos: lygiai 20 871 savaitė. Vadinasi, 2426 m. rugsėjo 28 d. vėl bus pirmadienis, kaip ir 2026 m.

Šis ciklas turi kelias netikėtas pasekmes. Metai, kurių skaičius baigiasi dviem nuliais, gali prasidėti tik šeštadienį, penktadienį, trečiadienį ar pirmadienį: 2000 m. sausio 1 d. buvo šeštadienis, 2100 m. bus penktadienis, 2200 m. trečiadienis, 2300 m. pirmadienis. O 13-oji mėnesio diena per 400 metų būna penktadienį 688 kartus, dažniau nei bet kurią kitą savaitės dieną, tad penktadienis, 13-oji, yra šiek tiek dažnesnis reiškinys nei bet kuris kitas 13-osios ir savaitės dienos derinys.

Iš viso per 400 metų yra 4800 tryliktųjų dienų. Skirtumai nedideli, bet jie tikri ir atsiranda vien dėl to, kad per 400 metų ciklą savaitės dienos kiekvienai mėnesio dienai pasiskirsto netolygiai.

Kuo skiriasi Grigaliaus ir Julijaus kalendorių datos ir savaitės dienos?

Pagal Julijaus ir Grigaliaus kalendorius ta pati diena būna tą pačią savaitės dieną, tačiau jos mėnesio dienos numeris skiriasi: skirtumas XVI–XVII a. buvo 10 dienų, XVIII a. 11, XIX a. 12, o nuo 1900 m. kovo yra 13 dienų. Savaitės dienų seka per reformą nenutrūko, todėl perskaičiuoti reikia tik datą.

Grigaliaus kalendorių popiežius Grigalius XIII įvedė 1582 m. bule „Inter gravissimas“, kad panaikintų susikaupusį Julijaus kalendoriaus atsilikimą nuo Saulės metų. Katalikiškose šalyse po 1582 m. spalio 4 d. iškart ėjo spalio 15 d. Lenkijos ir Lietuvos valstybė naująjį kalendorių priėmė 1582–1586 m., protestantiškos Vokietijos žemės, Danija ir Norvegija 1700 m., Didžioji Britanija 1752 m., Rusija 1918 m. vasarį, kai po sausio 31 d. ėjo vasario 14 d.

Lietuvai tai svarbu dėl XIX a. ir XX a. pradžios dokumentų. Rusijos imperijos valdytose žemėse oficialiai galiojo Julijaus kalendorius, todėl to meto metrikų knygose, laiškuose ir laikraščiuose datos gali būti užrašytos senuoju stiliumi. Norėdami sužinoti tokios datos savaitės dieną, pirmiausia pridėkite skirtumą (XIX a. 12 dienų, nuo 1900 m. 13 dienų) ir tik tada ieškokite gautos datos pagal Grigaliaus kalendorių. Pavyzdžiui, 1918 m. vasario 16-oji, Lietuvos Nepriklausomybės Akto data, užrašyta naujuoju stiliumi ir buvo šeštadienis.

Skaičiuoklė visoms datoms, taip pat ir iki 1582 m., taiko Grigaliaus kalendorių; tai vadinama proleptiniu Grigaliaus kalendoriumi. Todėl istorinių įvykių, kurių datos užrašytos pagal Julijaus kalendorių, savaitės dienos nesutaps su rezultatu, nebent datą prieš tai perskaičiuosite. Istorikai antikos ir viduramžių datas paprastai nurodo pagal Julijaus kalendorių, o astronomai ir programuotojai dažniau naudoja proleptinį Grigaliaus kalendorių, kaip nustato ISO 8601 standartas.

Riba kaskart yra šimtmečio metų vasario 29-oji pagal Julijaus kalendorių, kurios Grigaliaus kalendoriuje nėra. 2000-ieji yra keliamieji abiejuose kalendoriuose, todėl 13 dienų skirtumas išliks iki 2100 m.

Iš kur kilo septynių dienų savaitė?

Septynių dienų savaitė kilo iš dviejų senovės tradicijų: Mesopotamijos, kur mėnulio mėnuo buvo dalijamas į maždaug septynių dienų ketvirčius, ir žydų, kur septintoji diena, šabas, yra poilsio diena pagal Toros pasakojimą apie pasaulio sukūrimą. Savaitė tiksliai neatitinka nei Saulės, nei Mėnulio judėjimo, todėl ji yra vienintelis kalendoriaus vienetas, kurio ciklo nekeitė nė viena reforma.

Romos imperijoje paplito planetų savaitė: kiekviena diena buvo skirta vienam iš septynių tuomet žinomų dangaus kūnų tokia eilės tvarka: Saulei, Mėnuliui, Marsui, Merkurijui, Jupiteriui, Venerai, Saturnui. Iš šios tvarkos kilę daugelio Vakarų Europos kalbų savaitės dienų pavadinimai, pavyzdžiui, prancūzų „lundi“ (Mėnulis), „mardi“ (Marsas), „mercredi“ (Merkurijus), „jeudi“ (Jupiteris), „vendredi“ (Venera).

321 m. imperatorius Konstantinas paskelbė sekmadienį, „garbingąją Saulės dieną“, poilsio diena teismams ir miesto amatininkams, o žemdirbiams leido dirbti. Nuo tada septynių dienų savaitė su poilsio diena sekmadienį tapo Europos civilinio kalendoriaus dalimi ir išliko iki šiol.

Bandymai pakeisti savaitę neprigijo. Prancūzijos revoliuciniame kalendoriuje 1793–1805 m. buvo įvesta dešimties dienų dekada, o Sovietų Sąjungoje 1929–1940 m. bandyta taikyti penkių ir šešių dienų nepertraukiamą darbo savaitę, bet abiem atvejais grįžta prie septynių dienų savaitės.

Ką reiškia savaitės dienų pavadinimai lietuvių ir kitomis kalbomis?

Lietuvių kalboje savaitės dienos nuo pirmadienio iki šeštadienio pavadintos pagal jų eilę: pirma, antra, trečia, ketvirta, penkta ir šešta diena. Sekmadienio pavadinimas kilęs iš senojo skaitvardžio „sekmas“, reiškusio „septintas“, todėl lietuvių kalboje visos septynios savaitės dienos yra tiesiog sunumeruotos, o savaitė pradedama skaičiuoti nuo pirmadienio.

Anglų kalboje išliko planetų savaitės pavadinimai, pritaikyti germanų dievams. „Sunday“ ir „Monday“ skirti Saulei ir Mėnuliui, „Tuesday“ skirtas dievui Tiw, „Wednesday“ skirtas Wodenui, „Thursday“ skirtas Thorui, „Friday“ skirtas deivei Frigg, o „Saturday“ pavadinime išliko romėniškojo Saturno vardas.

Rusų kalboje derinama numeracija ir krikščioniškos sąvokos. „Понедельник“ reiškia dieną po „неделя“, o šis žodis seniau reiškė sekmadienį, dieną, kai nieko nedaroma; „вторник“, „четверг“ ir „пятница“ yra antra, ketvirta ir penkta diena, „среда“ yra savaitės vidurys, „суббота“ pavadinimas kilęs iš šabo, o „воскресенье“ pavadinimas kilęs iš Kristaus prisikėlimo.

Pavadinimų skirtumai rodo, kad savaitės pradžia kalboje ir kalendoriuje ne visada sutampa: angliškoji sistema paveldėjo savaitę, prasidedančią Saulės diena, o lietuviškojoje ir rusiškojoje sistemose savaitės dienos numeruojamos nuo pirmadienio.

Kuri diena yra pirma savaitės diena: pirmadienis ar sekmadienis?

Pagal tarptautinį standartą ISO 8601 pirma savaitės diena yra pirmadienis, o sekmadienis yra septinta diena, ir taip savaitės dienos numeruojamos Lietuvoje bei daugumoje Europos šalių. Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Japonijoje ir Izraelyje kalendoriuose savaitė tradiciškai pradedama sekmadieniu, kaip ir žydų bei krikščionių tradicijoje, kur sekmadienis yra pirma diena po šabo.

Skirtumas svarbus nustatant savaičių numerius. ISO 8601 nustato, kad pirmoji metų savaitė yra ta, kurioje yra pirmasis metų ketvirtadienis (arba, kitaip tariant, sausio 4-oji), todėl ISO metai turi 52 arba 53 savaites, o sausio 1-oji gali priklausyti dar praėjusių metų 52-ajai ar 53-iajai savaitei. Paprastieji metai turi 52 savaites ir vieną dieną, keliamieji turi 52 savaites ir dvi dienas, ir būtent dėl tos vienos ar dviejų dienų visos datos kasmet tenka kitoms savaitės dienoms.

Skaičiuoklė savaitės dienas numeruoja pagal ISO 8601: pirmadienis yra 1, sekmadienis 7. Pati savaitės diena nuo numeravimo nepriklauso, keičiasi tik tai, kuria diena prasideda kalendoriaus eilutė.