Žvejybos kalendorius, 2026 m. sausis: geriausios dienos ir kibimo valandos

Kas yra solunarinis žvejybos kalendorius?

Solunarinis kalendorius – tai lentelė valandų, kuriomis, pagal žvejų tradiciją, žuvys minta aktyviausiai. Ją 1936 m. paskelbė amerikiečių žvejys Johnas Aldenas Knightas (knyga „Moon Up, Moon Down“) iš savo 3-iojo dešimtmečio užrašų. Taisyklė paprasta: dvi valandos aplink Mėnulio praėjimą aukščiausiai virš galvos ir dvi valandos aplink jo praėjimą „po kojomis“, kitoje Žemės pusėje, yra pagrindiniai laikotarpiai; valanda aplink mėnulio patekėjimą ir valanda aplink nusileidimą – trumpieji. Geriausios dienos – aplink jaunatį ir pilnatį, kai Saulė ir Mėnulis traukia išvien ir potvyniai didžiausi; silpniausios – aplink ketvirčius. Kalendorius yra tradicija, ne gamtos dėsnis, ir šis puslapis ją laiko atskirai nuo to, kas išmatuota: skyrelis apie mokslą pasako, ką rodo laimikių žurnalai. Laikai – astronomija, tikslūs pasirinktam miestui.

Kibimo valandos 2026 m. sausį Tokijuje: diena po dienos

Kiekviena mėnesio diena su įvertinimu, mėnulio patekėjimu ir nusileidimu, dviem pagrindiniais ir dviem trumpaisiais laikotarpiais, saulėtekiu ir saulėlydžiu Tokijuje. Laikotarpis, pažymėtas „auštant ar temstant“, patenka į valandą nuo saulėtekio ar saulėlydžio: solunarinė tradicija tai vadina geriausia mėnesio valanda, o mokslas sutinka, kad tai valandos būti prie vandens. Maždaug kartą per mėnesį vieno laikotarpio trūksta: mėnulio para trunka 24 val. 50 min., todėl vienas praėjimas virš galvos ar patekėjimas peršoka kalendorinę dieną.

Kibimo valandos kitam miestui

Kibimo valandos žemiau apskaičiuotos Tokijuje. Pasirinkite savo miestą: Mėnulis pateka ir praeina virš galvos kiekvienoje vietoje kitu laiku.

Kas kimba 2026 m. sausį

Sausis – žvejyba nuo ledo. Ešeriai ir kuojos ima smulkų masalą vidurdienį, kai šviesos daugiausia; lydekos – gyvą ar negyvą žuvelę ant žieminių meškerių, vėgėlės kimba naktį, prie dugno, šalčiausiame metų vandenyje. Žuvys vangios: kibimai švelnūs, masalai smulkūs, žaidinimas lėtas. Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. žvejoti masalui naudojant žuvelę draudžiama (išskyrus Kuršių marias ir žuvies gabalėlį).

Žuvys, kurios paprastai kimba 2026 m. sausį vidutinių platumų vandenyse, pačios geriausios mėnesio – pirmos, su paros metu, kuriuo jos dažniausiai sugaunamos.

Kada kimba kiekviena žuvis: metai iš pirmo žvilgsnio

Geriausio kibimo mėnesiai Lietuvos ir artimų platumų vandenyse, patys geriausi mėnesiai ir paros metas. Draudimo laikotarpiai ir dydžiai – iš Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (2026-05-13 redakcija); privačiuose ir limituotos žvejybos telkiniuose galioja jų sąlygos.

Draudimo laikotarpiai ir nemokamos žvejybos dienos

Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles (2026-05-13 redakcija) lydekas draudžiama gaudyti vasario 1 – balandžio 30 d., starkius – kovo 1 – gegužės 31 d., salačius – balandžio 1 – gegužės 15 d., kiršlius – kovo 1 – gegužės 15 d., marguosius upėtakius ir sykus – spalio 1 – gruodžio 31 d., vėgėles – gruodžio 15 – sausio 31 d., šamus – lapkričio 1 – balandžio 1 d., žiobrius – gegužės 15 – birželio 15 d., siauražnyplius vėžius – spalio 15 – liepos 15 d. Draudimas galioja ir pirmąją, ir paskutiniąją dieną. Vienos žvejybos metu leidžiama pasilikti 1 šamą, po 2 lydekas, starkius, kiršlius, salačius, ūsorius, po 3 vėgėles ir ungurius, iš viso ne daugiau kaip 5 kg (Kuršių mariose 7 kg). Mažesnės nei nustatyta žuvys ir žuvys draudimo metu paleidžiamos iš karto. vasario 16, kovo 11, liepos 6, rugpjūčio 15 d. visi gali žvejoti nemokamai valstybiniuose telkiniuose, kuriuose žvejyba nedraudžiama ir neorganizuojama limituota žvejyba.

Kaip skaityti lentelę

Pirmiausia įvertinimas: puikią ar gerą dieną verta planuoti, silpna vis tiek yra žvejybos diena, tik be Mėnulio pagalbos. Tada laikotarpiai: du pagrindiniai trunka po dvi valandas ir sukasi apie Mėnulio praėjimą virš galvos ir po kojomis; trumpieji – po valandą aplink mėnulio patekėjimą ir nusileidimą. Kai laikotarpis sutampa su saulėtekiu ar saulėlydžiu, tradicija ir mokslas sutaria, ir tai valanda būti prie vandens. Žvejokite visą laikotarpį, ne tik jo vidurį. Lentelės tinka ir atviram vandeniui, ir ledui; jūroje pridedamas potvynis, kuris seka tą patį Mėnulį.

Ką iš tikrųjų rodo tyrimai

Didžiausias šio klausimo tyrimas išnagrinėjo 341 959 žvejų sugautas didžiąsias lydekas (maskinongus) visoje Šiaurės Amerikoje (Vinson ir Angradi, PLoS One, 2014). Laimikis sekė 29 dienų mėnulio ciklą: aplink pilnatį ir jaunatį sugauta daugiau žuvų, piko dienomis apie 5 % daugiau nei atsitiktinėmis, labiau didžiausioms žuvims, vidurvasarį ir aukštose platumose; naktį pilnatis buvo geresnė už jaunatį. Poveikis tikras, bet nedidelis, ir dalis jo gali būti tai, kad tomis dienomis žvejai žvejoja daugiau. 3 377 dryžuotųjų marlinų žvejybos reisų prie Žemutinės Kalifornijos tyrimas (Ponce-Díaz ir kt., 2003) skirtumo tarp pilnaties ir kitų fazių nerado. Nė vienas tyrimas nepatvirtina tikslių solunarinių laikotarpių valandų; gerai žinoma kas kita: dauguma gėlavandenių žuvų aktyviausiai minta auštant ir temstant, mitimas seka vandens temperatūrą, o daug rūšių neršia pagal Mėnulį. Todėl kalendorius – dienoms, saulėtekis ir saulėlydis – valandoms, o likusį sprendžia sezonas ir oras.

Oras, slėgis ir vanduo: kas reiškia daugiau už Mėnulį

Žvejų taisyklės, pateiktos kaip žvejų taisyklės: pastovus ar lėtai krintantis slėgis prieš frontą – gerai, staigus šalto giedro oro pakilimas po jo – prastai dienai kitai; apniukusi, šilta, vėjuota diena pranoksta giedrą ir ramią; pirmas šiltas pavasario lietus ir atvėsimas po vasaros audros abu pažadina žuvis. Išmatuotoji dalis: žuvys šaltakraujės, ir kiekviena rūšis minta savo temperatūros juostoje, apytiksliai 4–15 °C lydekos ir vėgėlės, 15–25 °C karpiai, lynai ir šamai; už jos ribų kibimas nutrūksta, ką bedarytų Mėnulis. Termometras vandenyje pasako daugiau nei kalendorius.

2026 metų mėnesiai