sek · rugsėjo 27 d.Mėnulis 99%Laukas Kp 4 · aktyvu Citata · priskiriama Budai Dienos mįslė Dienos kortaSavijauta šiandien →

Ši diena istorijoje

Ši diena istorijoje: Balandžio 18 d.

Įvykiai, gimimai ir mirtys šią dieną, išrikiuoti pagal tai, kaip dažnai jų ieškoma. Lietuviški vardadieniai ir šventės.

Dalintis

← Ankstesnė dienabalandžio 17 d.

Įvykiai18

Gimė šią dieną · Mirė šią dieną47 · 23

Kita diena →balandžio 19 d.

Svarbiausia

balandžio 18 d. surašyti 88 istoriniai įvykiai, gimimai ir mirtys.
Įrašai imami iš Vikipedijos dienų puslapių ir rikiuojami pagal peržiūras.
2005: 265-uoju Romos popiežiumi išrinktas vokiečių kardinolas Jozefas Racingeris, kuris pasirinko Benedikto XVI vardą

Vardadieniai

ApolonijusEitvilasGirmantėKaributasUndinėŽara

Šventės ir atmintinos dienos

Pasaulinė cirko diena

Pasaulinė radijo mėgėjų diena

Tarptautinė paminklų apsaugos diena

Įvykiai

2005265-uoju Romos popiežiumi išrinktas vokiečių kardinolas Jozefas Racingeris, kuris pasirinko Benedikto XVI vardą

1995Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymą

1990Tarybų Sąjunga pradėjo ekonominę Lietuvos blokadą

1980Pietų Rodezija pavadinta Zimbabve

1960Kauno hidroelektrinė pradėjo dirbti visu galingumu

1945Antrasis pasaulinis karas: daugiau nei 1 000 bombonešių atakavo nedidelę Vokietijos salą Helgolandą ir sulygino viską su žeme

1930BBC naujienų tarnyba vietoje vakaro žinių paskelbė „šiandien nėra naujienų“ ir visą žinioms skirtą laiką grojo muziką

1914Krokuvoje įvyko lietuvių socialdemokratų susirinkimas, kuriame dalyvavo Rusijos bolševikų vadas Vladimiras Leninas

1909Žana d’Ark paskelbta palaimintąja

1906didysis San Francisko žemės drebėjimas; sugriauta virš 80 procentų miesto ir žuvo apie 3000 žmonių

1791Ketverių metų seime priimtas Miestų įstatymas

1694Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis ekskomunikavo įtakingiausią Lietuvos didiką ir kariuomenės vadą Kazimierą Joną Sapiegą

1689sukilimas Bostone prieš britų vietininką Edmundą Androsą

1663Osmanų imperija paskelbė karą Šventoji Romos imperijai

1518Bona Sforza karūnuota Lenkijos karaliene

1506pradėta dabartinės Vatikano šv. Petro bazilikos statyba

1358imperatorius Karolis IV pasiūlė Algirdui ir Kęstučiui krikštytis

1025Boleslovas I Narsusis karūnuotas pirmuoju Lenkijos karaliumi

Gimė šią dieną

2007Princas Lerotholi David Mohato Bereng Seeiso, pirmasis Lesoto karaliaus Letsie III ir karalienės Masenate Mohato Seeiso sūnus

1989Simas Buterlevičius, Lietuvos krepšininkas priklausantis Vilniaus „Lietuvos Ryto“ krepšinio klubui

1988Tomas Jaskys, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje. Nuo 2006 m. balandžio mėn. atstovauja FK Alytis Alytus. Ūgis 171 cm, svoris 67 kg

1986Ugis Avotinš, Latvijos ledo ritulio vartininkas

1984Felix Katongo, futbolininkas, Zambijos rinktinės ir Pietų Afrikos klubo Mamelodi Sundowns FC saugas

1981Milanas Jovanovičius, Serbijos futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo krašto saugo pozicijoje. Anglijos klubo Liverpool FC žaidėjas

1973Vaidas Molotokas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas

1970Alvydas Petrauskas, skulptorius

1967Audrius Siaurusevičius, žurnalistas, Lietuvos radijo ir televizijos vadovas (nuo 2008 m. balandžio 1 d.)

1964Artūras Kašalynas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas

1963Jonas Kuzminskas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas

1962Rima Čelkonienė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas

1956Arvydas Juozaitis, filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras

1955Emilija Sakadolskienė-Pakštaitė, pedagogė ir chorvedė, muzikologė, muziko Balio Pakšto duktė

1951Jonas Kalinauskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas

1949Valdas Stanislovas Laurinavičius, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras

1947Irena Gražulytė, choro dirigentė ir pedagogė

1942Karlas Johenas Rintas, austrų Formulė-1 lenktynininkas, pasaulio čempionas 1970 m

1941Genovaitė Puzinienė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja

1940Česlovas Mančinskas, Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras

1939Romualdas Granauskas, prozininkas, dramaturgas

1938Jonas Mačys, Lietuvos ir Vilkaviškio raj. politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras

1934Juozas Karvelis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras

1933Albinas Načiulis, dailininkas grafikas

1931Pranas Sasnauskas, rašytojas

1927Jurgis Viščakas, Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, akademikas

1926Arsenijus Čanyševas, dabarties filosofas, Maskvos valstybinio universiteto profesorius

1924Kazimieras Ilginis, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras

1910Natalija Likevičienė, Lietuvos zoologė, biologijos mokslų kandidatė

1908Rimtas Kalpokas, Lietuvos tapytojas, grafikas

1906Jonas Šukys, prozininkas

1905George Herbert Hitchings, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas

1904Peteris Barisonas, latvių kompozitorius, pedagogas

1902Menachem Mendelis Schneersonas, Haredi judaizmo rabinas, buvęs septintasis Chabad Lubavitč dvasinis vadovas bei Rebbe (kai kurie hasidai jį laikė žydų mesiju)

1898Steponas Jankauskas, Lietuvos zoologas hidrobiologas, gamtos mokslų daktaras

1876Jurgis Šlapelis, lietuvių kalbininkas, vertėjas, gydytojas, pedagogas, kultūros ir politinis veikėjas

1869Jurgis Milančius, vaistininkas ir knygnešys, visuomenininkas ir lietuviškos savimonės puoselėtojas

1855Jonas Jurgis Bulota, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, generolas, veterinarijos gydytojas

1838Juozas Gedminas, XIX a. lietuvių liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistras

1827Jokūbas Geištoras, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas

Mirė šią dieną

2023Algimantas Balilionis, Lietuvos futbolo treneris

2013Vytautas Šapranauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas, humoristas

2009Bronius Talačka, lietuvių aktorius, scenaristas, režisierius

2002Turas Hejerdalas, žymus norvegų keliautojas ir mokslininkas antropologas. Kelių knygų autorius

1996Jonas Boruta, Lietuvos inžinierius, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas

1993Masahiko Kimura, vienas garsiausių dziudo meistrų (170 cm; 85 kg)

1987Jonas Beinoris, vargonininkas ir chorvedys

1983Danutė Marija Nasvytytė, Lietuvos šokėja, choreografė, pedagogė, Australijos lietuvių visuomenės veikėja. Išraiškos šokio pradininkė Lietuvoje

1980Kazys Germanas, Lietuvos valstybės veikėjas, inžinierius

1969Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, tarybinis partinis ir NKVD veikėjas, rašytojas

1962Tadas Budraitis, kunigas, muzikos pedagogas, chorvedys

1958Maurice Gustave Gamelin, Prancūzijos generolas, vyriausiasis kariuomenės vadas Antrojo pasaulinio karo pradžioje

1956Veronika Dagelytė-Valatkienė, Lietuvos dainininkė (sopranas)

1955Albertas Einšteinas, vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją

1953Edvardas Daučiūnas-Jokeris, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis, Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadas (1951–1953 m.)

1932Edvardas Sokolovskis, Lietuvos spaudos ir politinis veikėjas

1898Ipolitas Jundzilas, Lietuvos gydytojas chirurgas

1890Mikalojus Godliauskis, vertėjas iš lenkų kalbos

1864Juris Alunanas, latvių poetas, kalbininkas, istorikas. Vienas aktyviausių jaunalatvių veikėjų

1757Kazimieras Juraga-Giedraitis, SJ, Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos daktaras

1747Vladislovas Daukša, mokyklinių dramų autorius, panegirikų eiliuotojas

1335Liuteris fon Braunšveigas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras

1267Vaišelga, Lietuvos didysis kunigaikštis, vyriausias Mindaugo sūnus. Valdė 1264–1267 m

Dienos citata

“Dažniau kenčiame nuo vaizduotės nei nuo tikrovės.”

Seneka

Dažni klausimai

Iš kur įrašai?

Iš lietuviškos Vikipedijos dienos puslapio; atnaujinama kartą per parą ir rikiuojama pagal straipsnių skaitymą.

Ši diena istorijoje

Kiekvienas klausimas turi savo puslapį

Žurnalas

Ką turite žinoti, kol kiti dar nežino

Kassavaitinės įžvalgos. Vienas straipsnis. Viena praktika. Be triukšmo.

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.