sek · rugsėjo 27 d.Mėnulis 99%Laukas Kp 4 · aktyvu Citata · priskiriama Budai Dienos mįslė Dienos kortaSavijauta šiandien →

Ši diena istorijoje

Ši diena istorijoje: Balandžio 15 d.

Įvykiai, gimimai ir mirtys šią dieną, išrikiuoti pagal tai, kaip dažnai jų ieškoma. Lietuviški vardadieniai ir šventės.

Dalintis

← Ankstesnė dienabalandžio 14 d.

Įvykiai9

Gimė šią dieną · Mirė šią dieną53 · 27

Kita diena →balandžio 16 d.

Svarbiausia

balandžio 15 d. surašyti 89 istoriniai įvykiai, gimimai ir mirtys.
Įrašai imami iš Vikipedijos dienų puslapių ir rikiuojami pagal peržiūras.
2019: gaisras suniokojo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą

Vardadieniai

AnastazijusGemaJosminaJosminasLiudvinaModestasVaidotėVilnius

Šventės ir atmintinos dienos

Pasaulinė meno diena

Sekretorės (biuro administratoriaus) diena

Įvykiai

2019gaisras suniokojo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą

1952Niujorko „Franklin Bank“ banke išduotos pirmosios mokėjimo kortelės

1923Niujorko „Rialto“ teatre demonstruotas pirmasis įgarsintas kino filmas

1921Kaune pradėjo darbą „Kredito bankas“

1920vyko pirmieji Lietuvoje demokratiniai rinkimai – 1920 m. Lietuvos Seimo rinkimai

1912po vidurnakčio nuskendo keleivinis laineris „Titanikas“

1702švedų kariuomenė užėmė ir sudegino Punios miestą

1590Kėdainių savininko Jono Kiškos prašymu ATR valdovas Žygimantas III Vaza Kėdainiams suteikė Magdeburgo teises

1542Ldk Žygimantas Augustas vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando dukterį Elžbietą

Gimė šią dieną

1990Emma Charlotte Duerre Watson, anglų aktorė, pagarsėjusi Hermionos Įkyrėlės vaidmeniu filmuose apie Harį Poterį

1984Marius Judickas, futbolininkas

1982Albertas Riera Ortega, ispanų futbolininkas žaidžiantis Olympiacos FC komandoje saugu

1981Andresas Nikolasas D’Alesandras, futbolininkas, Argentinos rinktinės ir Brazilijos Internacional klubo saugas

1976Kęstutis Šeštokas, krepšininkas, daugiausia kartų laimėjęs LKL čempionatą (7 kartus)

1973Teddy Lučić, futbolininkas, Švedijos rinktinės ir Elfsborg klubo gynėjas

1971Neda Malūnavičiūtė, džiazo vokalistė, fleitininkė

1969Daiva Rudokaitė, aktorė, psichologė

1968Ivane (Vano) Merabišvili, gruzinų politikas, Gruzijos vidaus reikalų ministras

1966Sergejus Puskepalis, lietuvių kilmės Rusijos kino ir teatro aktorius, teatro režisierius

1961Carolyn Widney „Carol“ Greider, dirba molekulinės biologijos srityje, Johns Hopkins universitete. Ji bendradarbiavo atrandant fermentą telomerazę 1984 m. Ji pirmoji tyrinėjo telomerų, kurie užbaigia chromosomas struktūrą. 2009 m. Ji gavo No

1961Rimanta Burnickienė, politinė ir visuomenės veikėja

1957Laima Jackevičienė, politinė veikėja

1955Aleksejus Lebedis, Rusijos karininkas, pulkininkas, politinis veikėjas, Chakasijos Respublikos vyriausybės pirmininkas

1954Juozas Šlepetis, ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas

1952Adelė Gedminienė, politinė ir visuomenės veikėja

1949Ala Pugačiova, viena žymiausių TSRS ir Rusijos pop dainininkių, nusipelniusi Rusijos Federacijos artistė (1980), Rusijos Federacijos liaudies artistė (1985), TSRS liaudies artistė (1991), Rusijos nacionalinės premijos laureatė

1946Maria Baxa, serbų kino aktorė, daugiausia vaidmenų sukūrusi Italijoje

1945Edmundas Zenonas Malūkas, rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas

1944Kunišige Kamamoto, karjerą baigęs japonų futbolininkas

1942Vanda Giedrytė, tautodailininkė, poetė

1939Stasys Domarkas, dirigentas

1938Ieva (Eva) Erika Labutytė-Vanagienė, dailininkė grafikė, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkė

1938Klaudija Kardinalė, Italijos kino aktorė

1937Algirdas Antanas Paukštelis, ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas

1934Irena Mačiūnaitė-Čokovienė, bibliotekininkė, kultūros veikėja

1921Algimantas Jonas Marcinkevičius, gydytojas kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras

1920Richard Karl Freiherr von Weizsäcker, vokiečių politikas, 6-tasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1984–1994), Berlyno meras, CDU veikėjas

1914Aleksandras Kučiūnas, pianistas, dirigentas ir pedagogas

1913Bronius Oškinis, sklandytuvų konstruktorius

1912Kim Ir Senas, Šiaurės Korėjos sukūrėjas ir pirmas jos valdovas nuo 1948 m. iki 1994 m. Šiaurės korėjietiškos čučhė versijos kūrėjas

1909Adelė Dirsytė, krikščionė pasaulietė, visame pasaulyje išgarsėjusios maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė

1907Nikolaas Tinbergen, 1973 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas

1904Kazimieras Alminas, kalbininkas, lietuvių kalbos vardyno rinkėjas bei tyrėjas, profesorius

1896Nikolajus Nikolajevičius Semionovas, 1956 m. Nobelio chemijos premijos laureatas

1895Clark McConachy, Naujosios Zelandijos angliškojo biliardo ir biliardo žaidėjas

1893Andrius Kardišauskas, politikas

1891Sergejus Sergejevičius Prokofjevas, rusų kompozitorius. Kūrė simfonijas, operas, muziką kino filmams

1889Asa Filipas Randolfas, žinomas dvidešimtojo amžiaus afroamerikeičų pilietinių teisų judėjimo lyderis bei Žygio į Vašingtoną judėjimo ir Miegamųjų vagonų patarnautojų brolijos, tapusios afroamerikiečių darbo organizavimo simboliu, iniciatori

1885Tadeušas Kutšeba, Lenkijos karinis veikėjas, divizijos generolas

Mirė šią dieną

2026Osvaldas Balakauskas, kompozitorius, muzikos (kompozicijos) pedagogas

2021Valentina Paukštelytė, radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė

2018Vitorijus Tavianis, italų kino režisierius ir scenarijų autorius

2011Romualdas Kulikauskas, violončelininkas, pedagogas

2003Jonas Januitis, sovietinis veikėjas, žurnalistas

2001Aleksas Baltrūnas, rašytojas

1999Mykolas Morkūnas, ekonomistas, ekonomikos daktaras, spaustuvininkas, Morkūno spaustuvės savininkas

1998Pol Potas, Kambodžos diktatorius, Kambodžos Komunistų partijos mokytojas ir narys

1995Jurijus Bluvšteinas, kriminologas, LPA profesorius, habilituotas socialinių mokslų (teisės) daktaras

1990Greta Garbo, švedų kilmės JAV aktorė

1989Juozas Indriūnas, inžinierius technologas, tekstilės technologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Technikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys

1984Jonas Nainys, veterinarijos gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras, Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius

1980Žanas Polis Sartras, prancūzų rašytojas, publicistas, dramaturgas. Vienas iš žymiausių XX amžiaus egzistencialistų. 1964 metais Sartras atsisakė jam skirtos Nobelio literatūrinės premijos

1971Juozas Žuronas, pedagogas, dainininkas (baritonas) ir chorvedys

1969Piotras Jefimenko, ukrainiečių archeologas

1968Borysas Liatošynskis, ukrainiečių kompozitorius, pedagogas. Ukrainiečių simfoninės muzikos pradininkas

1942Robert Musil, austrų rašytojas

1912Juozapas Montvila, katalikų kunigas, spaudos darbuotojas, savo sielovados pareigą skęstančiame laive „Titanikas“ atlikęs iki pat mirties

1865Abraomas Linkolnas, 16-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jis sėkmingai valdė šalį vienos iš sudėtingiausių vidinės krizės – JAV pilietinio karo metu, sugebėdamas išsaugoti šalį ir panaikinti vergovę. Baigiantis pilietiniam karui

1852Tadas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos karalystės valstybės bei karinis veikėjas

1765Michailas Vasiljevičius Lomonosovas, rusų poetas, biologas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas

1764Madame de Pompadour, markizė, karaliaus Liudviko XV meilužė

1659Simonas Dachas, vokiečių poetas

1558Hürrem Sultan (1504 – 1558 m. balandžio 15 d.), žinoma kaip teisėta Osmanų sultono Suleimano Didžiojo žmona bei Suleimano įpėdinio Selimo II motina

1519Heinrichas fon Viurtembergas, 1473–1482 m. Viurtembergo-Mompelgardo grafas

1446Filipas Bruneleskis, italų ankstyvojo Renesanso architektas, skulptorius, centrinės perspektyvos atradėjas

1212Vsevolodas Jurjevičius Didysis Lizdas arba Vsevolodas III, Vladimiro didysis kunigaikštis (nuo 1176 m.), Jurijaus Dolgorukio sūnus

Dienos citata

“Sunkumai grūdina protą, kaip darbas grūdina kūną.”

Seneka

Dažni klausimai

Iš kur įrašai?

Iš lietuviškos Vikipedijos dienos puslapio; atnaujinama kartą per parą ir rikiuojama pagal straipsnių skaitymą.

Ši diena istorijoje

Kiekvienas klausimas turi savo puslapį

Žurnalas

Ką turite žinoti, kol kiti dar nežino

Kassavaitinės įžvalgos. Vienas straipsnis. Viena praktika. Be triukšmo.

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.