Ši diena istorijoje, gegužės 5 d.: įvykiai, gimė, mirė, vardadieniai

Svarbiausia

gegužės 5 d. surašyti 78 istoriniai įvykiai, gimimai ir mirtys.
Įrašai imami iš Vikipedijos dienų puslapių ir rikiuojami pagal peržiūras.
2005: Didžiosios Britanijos konsulatą Niujorke sudrebino sprogimas, kuriame žmonių aukų išvengta

Vardadieniai

AngelasAnieliusBarutėBarvydasIrena MykolasNerisPijusSigita

Šventės ir atmintinos dienos

Berniukų šventė (Japonija)

Europos diena

Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena

Kankinių diena (Albanija)

Tarptautinė akušerių diena

Vaikų diena (Pietų Korėja)

Vandentvarkos darbuotojų diena (Lietuva)

Įvykiai

2005Didžiosios Britanijos konsulatą Niujorke sudrebino sprogimas, kuriame žmonių aukų išvengta

2005Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleras išrinktas premjeru trečią kartą

2005Pasvalio miesto centre atsivėrė smegduobė

1994Biškeke, tarpininkaujant Rusijai, Kirgizijai ir NVS tarpparlamentinei asamblėjai, Azerbaidžano, Armėnijos ir Kalnų Karabacho atstovai pasirašė Biškeko protokolą, kuriuo remiantis susitarta nutraukti karo veiksmus; dėl kalnų Karabacho status

1977atidengtas Salduvės monumentas

1955įsigaliojo Paryžiuje 1954 m. pasirašyti NATO valstybių susitarimai dėl karinės sąjungos su Vakarų Vokietija ir dėl okupacinio režimo šioje valstybėje panaikinimo; JAV, Prancūzija, JK pripažino ir jos suverenitetą

1950karūnuoti Tailando karalius Rama IX ir karalienė Sirikit Kitijakara

1949Londone įsteigta Europos Taryba, priimti jos įstatai

1936Italijos kariuomenė okupavo Etiopijos sostinę Adis Abebą

1835Belgijoje atidaryta pirmoji žemyninės Europos dalies traukinio linija Briuselis–Mechelenas

1762Rusija ir Prūsija pasirašė Sankt Peterburgo sutartį

1492Kristupas Kolumbas išsilaipino Haityje

1447Ldk Kazimieras Jogailaitis, norėdamas užsitikrinti LDK ponų paramą jam tampant Lenkijos karaliumi, suteikė LDK bajorams, Katalikų Bažnyčiai ir miestiečiams privilegiją. Joje pažadėjo apsaugoti Lietuvos nepriklausomybę ir neleisti nuo jos at

Gimė šią dieną

1989Christopher Maurice Brown, žinomas kaip Chris Brown, yra R&B ir pop dainininkas, šokėjas, aktorius

1988Adele Laurie Blue Adkins, keturis kartus nominuota Grammy apdovanojimams Anglijos dainininkė ir dainų kūrėja

1987Ernestas Ežerskis, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Panevėžio „Techaso“ komandoje

1987Marija Šestič, garsi Bosnijos ir Hercegovinos lyrinių dainų dainininkė ir pianistė. Bosnijos ir Hercegovinos himno („Intermeco“) autoriaus Dušano Šestičiaus dukra. Marija vaikystėje dalyvavo vaikų muzikos festivalyje ir 1995 m. užėmė trečią

1983Mabel Gay Tamayo, Kubos lengvaatletė, kuris specializuojasi trišuolio rungtyje. 2009 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionato sidabro medalio prizininkė. Šalies olimpinės rinktinės narė

1982Przemysław Kaźmierczak, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir FC Porto klubo saugas

1980Jozefas Šajus „Josis“ Benajūnas, žydų futbolininkas, žaidžiantis atakuojančio saugo pozicijoje, Chelsea komandoje. Jis yra Izraelio rinktinės kapitonas

1979Robertas Poškus, Lietuvos futbolininkas. Vienas pagrindinių Lietuvos nacionalinės rinktinės puolėjų

1978Vytautas Kurpuvesas, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas

1976Chuanas Pablas Sorinas, buvęs Argentinos futbolininkas, žaidęs kairiojo gynėjo arba vidurio saugo pozicijoje Brazilijos Cruzeiro Esporte Clube klube ir Argentinos nacionalinėje rinktinėje

1971Egidijus Preibys, inžinierius energetikas, Lietuvos politinis veikėjas

1967Kęstutis Ramanauskas, vadybininkas, Lietuvos ir Trakų rajono sporto ir politinis veikėjas

1966Algirdas Vrubliauskas, veterinarijos gydytojas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas

1965Gediminas Grina, dabartinis Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius

1963Audrė Preikšaitienė, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja

1962Vidas Pielikis, Lietuvos ir Marijampolės politinis bei visuomenės veikėjas

1956Kazimieras Dranginis, futbolininkas, treneris

1953Dieter Zetsche, nuo 2006 m. sausio 1 d. – Daimler AG valdybos pirmininkas (iki 2007 m. spalio 4 d. DaimlerChrysler AG)

1951Juozas Bindokas, Lietuvos aktorius, fotomenininkas

1949Rapolas Lukoševičius, pedagogas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas

1947Gintautas Visockas, Lietuvos ir Širvintų rajono visuomenės bei politinis veikėjas

1945Arvydas Girdauskas, Lietuvos automobilininkas

1941Regina Gražulevičienė, Lietuvos gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė

1938Kazimieras Velžys, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas

1937Tran Duc Luong, Vietnamo politikas

1929Janošas Gremingeris, praeityje garsus Vengrijos krepšininkas, rungtyniavęs Budapešto „Honvéd“ krepšinio klube bei Vengrijos rinktinėje

1929Vytautas Merkys, Lietuvos istorikas

1925Vytautas Lelešius, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras

1924Genovaitė Kazokienė, odontologė, menotyrininkė, Australijos lietuvių visuomenės veikėja, filosofijos daktarė

1913Josifas Romualdovičius Grigulevičius, TSRS žvalgas XX a. 4-6 deš., istorikas, kurį laiką – Kosta Rikos diplomatas. Grigulevičius suvaidino svarbų vaidmenį, susidorojant su Stalino „kairiaisiais opozicionieriais“ – anarchistais bei trockista

1910Aleksandras Dundulis, lietuvių kalbininkas, pedagogas

1908Vytautas Bulvičius, Lietuvos karininkas, Generalinio štabo majoras, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas

1902Pranas Dielininkaitis, sociologas, ateitininkas, visuomenės veikėjas

1893Antanas Bružas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vargonininkas

1884Jurgis Karnavičius, lietuvių kompozitorius, pedagogas, profesorius

1879Jurgis Šaulys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas

1869Augustinas Janutėnas, knygnešys, daraktorius

1846Henrikas Senkevičius, lenkų rašytojas. 1905 m. gavo Nobelio literatūros premiją. Jis buvo šeštasis rašytojas, gavęs šią premiją

1819Stanislovas Moniuška, Lietuvos lenkų kompozitorius, dirigentas. Vienas ryškiausių lenkų muzikos romantizmo kūrėjų greta F. F. Šopeno

1818Karlas Marksas, filosofas, politikos ekonomistas, politikos žurnalistas. Jo publikacijos suformavo socialistinio ir komunistinio judėjimo pagrindą – marksizmą

Mirė šią dieną

2022Regina Parnarauskienė, Lietuvos gydytoja, rezistencijos dalyvė

2021Konstantinas Romualdas Dobrovolskis, Lietuvos gydytojas radiologas

2020Petras Garnys, Lietuvos televizijos žurnalistas, redaktorius

2010Umaru Musa Yar’Adua, buvęs Nigerijos prezidentas

2007Theodore Harold Maiman, JAV fizikas, 1960 m. pirmasis pademonstravęs veikiantį lazerį

1996Jokūbas Minkevičius, Lietuvos filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras

1993Gertrūda Šumskienė, Lietuvos inžinierė architektė

1985Kazys Dabužinskas, Lietuvos hidrotechnikos inžinierius, technikos mokslų kandidatas

1980Jurgis Mačys, Lietuvos agronomas selekcininkas, žemės ūkio mokslų daktaras

1977Ludwig Wilhelm Erhard, vokiečių politikas, Vokietijos federalinis kancleris, Vokietijos ūkio ministras, Bavarijos ūkio ministras

1971Petras Gintalas, literatas, kultūros ir politikos veikėjas

1971Vilijamas Davidas Rosas, seras, škotų filosofas, žinomas dėl savo darbų apie etiką bei etinio pliuralizmo (deontologinė intuityvizmo forma) plėtojimą. Taip pat Rosas rašė apie senovės graikų filosofiją ir į anglų kalbą vertė Aristotelio dar

1969Teofilis Tilvytis, Lietuvos liaudies poetas, prozininkas, vertėjas

1959Carlos Saavedra Lamas, Argentinos politikas, Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1864)

1933Vladas Karosa, Lietuvos visuomenės veikėjas

1921Naftalis Fridmanas, Lietuvos žydų politikas, advokatas

1919Laimanas Frankas Baumas, JAV rašytojas, poetas, dramaturgas, aktorius ir nepriklausomas kino filmų kūrėjas

1900Ivanas Aivazovskis, rusų dailininkas (g. 1817);

1821Napoleonas Bonapartas, prancūzų revoliucinės armijos generolas, nuo 1799 tapęs Prancūzijos valdovu – lapkričio 11 paskirtas I Prancūzijos Respublikos Pirmuoju Konsulu, 1802 m. – Konsulu iki gyvos galvos, o nuo 1804 m. gruodžio 2 d. tapo Pra

1705Imperatorius Leopoldas I, 1658–1705 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, taip pat Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Slavonijos karalius

1570Pietro Loredan, italų kilmės politikas, Venecijos valdovas

311Galerijus, Romos imperatorius

Dienos citata

“Ramybė ateina iš vidaus. Neieškok jos išorėje.”

priskiriama Budai

Dažni klausimai

Iš kur įrašai?

Iš lietuviškos Vikipedijos dienos puslapio; atnaujinama kartą per parą ir rikiuojama pagal straipsnių skaitymą.

Ši diena istorijoje: Gegužės 5 d.