Ši diena istorijoje, sausio 31 d.: įvykiai, gimė, mirė, vardadieniai

Svarbiausia

sausio 31 d. surašyti 90 istoriniai įvykiai, gimimai ir mirtys.
Įrašai imami iš Vikipedijos dienų puslapių ir rikiuojami pagal peržiūras.
2023: užsakovui pristatytas paskutinis Boeing 747

Vardadieniai

AstraAstridaBudvilasBudvilėBudvydaBudvydasBudvydėJudraJudrėLiudaLiudvikaLuizaLuizėMarcelėSkirmaSkirmantasSkirmantėSkirmis

Šventės ir atmintinos dienos

Lietuva – Nepriklausomybės atkūrimo diena

Šalis] – šventė

Įvykiai

2023užsakovui pristatytas paskutinis Boeing 747

2013Lietuvoje pradėjo veikti Google Street View

2009Sugiharos fondas 2008 metų Tolerancijos žmogumi išrinko apžvalgininką Mykolą Drungą

2004„Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ 2003 m. „Tolerancijos žmogumi“ paskelbė žurnalistą Algimantą Čekuolį

2002Airijos katalikų bažnyčia sutiko išmokėti 128 milijonų eurų kompensaciją žmonėms, kurie vaikystėje buvo skriaudžiami religinių bendruomenių išlaikomuose vaikų namuose;

2001už „Pan Am“ avialainerio susprogdinimą virš Škotijos Lokerbio vietovės kalėti iki gyvos galvos nuteistas buvęs Libijos slaptosios tarnybos agentas Abdelis Basetas al-Megrahis (Abdel Basset al-Megrahi). Jo bendrininku laikytas Al-Aminas Chal

2000į Ramųjį vandenyną prie Kalifornijos krantų nukrito „Alaska Airlines“ lėktuvas „MD-83“ su 88 keleiviais ir įgulos nariais. Per aviakatastrofą niekas neišsigelbėjo;

2000už 15 pacientų nužudymą kalėti iki gyvos galvos nuteistas šeimos gydytojas iš Anglijos šiaurės vakarinės dalies Haroldas Šipmanas (Harold Shipman), didžiausias žudikas maniakas Didžiosios Britanijos istorijoje;

1996Šri Lankos sostinėje Kolombe sprogo savižudžio teroristo vairuojamas sprogmenų prikrautas sunkvežimis. Žuvo 90 žmonių;

1995Lietuva įteikė NATO gynybos planavimo skyriui bendros gynybos planavimo dokumentą, numatantį galimybę dalyvauti programoje „Partnerystė taikos labui“

1994Vokietijos automobilių gamintojas BMW paskelbė, jog iš koncerno „British Aerospace“ perka automobilių gamintoją „Rover“;

1991Vilniuje pradėjo transliacijas radijo stotis „Radiocentras“

1980Gvatemaloje žuvo 35 žmonės, kai policija puolė Ispanijos ambasadą, kurioje valstiečiai įkaitais buvo paėmę ambasadorių ir kitus diplomatus;

1971JAV kosminis laivas „Apollo 14“ su trimis astronautais pasuko Mėnulio link. Vasario 5 d. laivas nusileido Mėnulyje;

1971pirmą kartą po 19 metų tarp Rytų ir Vakarų Berlyno buvo atkurtas dalinis telefono ryšys;

1964JAV paskelbtas pranešimas „Rūkymas ir sveikata“, kuriame rūkymas buvo įvardytas kaip pagrindinė plaučių vėžio priežastis;

1958iš Kanaveralo kyšulio paleistas pirmasis JAV dirbtinis Žemės palydovas;

1950JAV prezidentas Haris Trumenas (Harry Truman) paskelbė nurodęs sukurti vandenilinę bombą;

1946paskelbta Jugoslavijos Socialistinės Federalinės Respublikos konstitucija;

1943po savaitę trukusių įnirtingų mūšių prie Stalingrado maršalo Frydricho fon Pauliaus (Friedrich von Paulus) vadovaujama vokiečių armija pasidavė rusams;

1935valdžios sprendimu Palangos paplūdimys tapo visos Lietuvos nuosavybe, iki tol jis priklausė grafui Feliksui Tiškevičiui

1929iš Tarybų Sąjungos ištremtas Levas Trockis;

1928kompanija 3M pradėjo pardavinėti lipnią juostą;

1922įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga

1919Kaune atidaryta pirmoji Raudonojo Kryžiaus ligoninė Lietuvoje

1918Sovietų Sąjungoje paskutinė pagal Julijaus kalendorių skaičiuojama diena. Sekanti diena skaičiuota pagal Grigaliaus kalendorių – vasario 14 d.;

1917Vokietija paskelbia neriboto povandeninio karo pradžią;

1905Šiauliuose prasidėjo tris dienas trukęs darbininkų streikas

1901Maskvos Dailės teatre įvyko A. Čechovo pjesės „Trys seserys“ premjera;

1865JAV uždrausta vergovė;

1865Robertas E. Li (Robert E. Lee) paskirtas konfederatų pajėgų vyriausiuoju vadu;

1796Rusijos imperatorė Jekaterina II per Lietuvos generalgubernatorių Nikolajų Repiną paskelbė Lietuvos gyventojams manifestą, kuriame pareikalavo prisiekti jai ir pripažinti „amžiną ištikimybę“

1786Neries potvynis užtvindė Vilnių ir nunešė kelis Lukiškių uoste žiemai paliktus laivus, o kitus aplaužė

1208Lenos mūšis, Švedijos karalius Sverkeras II pralaimi Erikui, kuris tampa naujujuo karaliumi Eriku X;

314įšventintas popiežius Silvestras I;

Gimė šią dieną

1981Džastinas Timberleikas, amerikiečių dainininkas, aktorius, pradėjęs karjerą „'N Sync“ grupėje

1979Daniel Tammet, britas, turintis aukštafunkcinį autistinį savanto sindromą, pasižymintis ypatingais matematiniais ir lingvistiniais gebėjimais

1979Laura Čepukaitė, dainininkė, grupės Laura and the Lovers vokalistė

1976Linas Balsys, Lietuvos lengvaatletis. Silpnaregis (B2)

1971Patrisija Karola Velaskes Semprun, Venesuelos aktorė ir modelis

1961Jonas Jaunius, fizikas, dėstytojas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas

1960Kęstutis Daukšys, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys

1957Gražina Pranauskienė-Burokaitė, choro dirigentė ir pedagogė

1955Violeta Gustienė, gydytoja, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja

1953Timofejus Rusakovas, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas

1952Jadvyga Sinkevič, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja

1938Beatričė (Beatrix), Nyderlandų karalienė

1937Philip Glass, amerikiečių kompozitorius

1936Sigitas Kudarauskas, Lietuvos inžinierius elektromechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, visuomenės ir politinis veikėjas

1935Kenzaburo Oe, japonų rašytojas ir svarbi šiuolaikinės Japonijos literatūros asmenybė

1933Bernardo Provenzano, Sicilijos mafijos bosas, vadovavęs korleoniečių klanui iš Korleonės miestelio ir, manoma, de facto visai Sicilijos mafijai, nuo pirmtako Salvatorės Riinos arešto 1993 iki jo paties arešto 2006-aisiais

1932Antanas Simonas Pilypaitis, architektas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas

1926Vytautas Klova, Lietuvos kompozitorius ir pedagogas

1921Urbanatas Dailidė, vienas Lietuvos partizanų vadų (slapyvardis Tauras)

1918Solomonas Atamukas, istorikas, Lietuvos žydų bendruomenės veikėjas. 1st. daktaras (1979)

1906Vsevolodas Dobužinskis, rusų ir lietuvių grafikas, scenografas

1888Motiejus Pečiulionis, Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, brigados generolas. Vienintelis Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Vyčio kryžiaus ordinais

1887Karlis Miesniekas, latvių tapytojas

1887Rapolas Skipitis, Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis veikėjas

1882Ana Pavlova, rusų balerina;

1881Irving Langmuir, 1932 m. Nobelio chemijos premijos laureatas

1868Theodore William Richards, 1914 m. Nobelio chemijos premijos laureatas

1817Anthony Winkler Prins, Nyderlandų rašytojas, poetas, dvasininkas, olandų menotistų kunigas, enciklopedininkas – jo vardu pavadinto žinyno Winkler Prins autorius

1797Francas Šubertas, austrų kompozitorius, romantinės muzikos pradininkas ir vienas žymiausių šios krypties kompozitorių

1543Tokugava Iejasu, Tokugavų šiogūnato ir Tokugavų šiogūnų dinastijos pradininkas Japonijoje

1512Henrikas, Portugalijos karalius

Mirė šią dieną

2025Antanas Anskaitis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius

2022Valdemaras Novickis, Lietuvos rankininkas, olimpinis čempionas, rankinio treneris

2019Juozas Juodis, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras

1999Vytautas Bičiūnas, Lietuvos muzikologas, garso režisierius, kompozitorius

1997Juras Abromavičius, Valstybės Saugumo Departamento (VSD) darbuotojas ir Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) savanoris, kuris 1997 m. buvo susprogdintas savo automobilyje Kaune

1993Jonas Dagys, Lietuvos botanikas, augalų fiziologas

1990Knutas Olofas Falkas, švedų mokslininkas, baltistas ir slavistas, etnografas, tarpkalbinių ryšių tyrėjas

1986Filipas Džesapas, amerikiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Kolumbijos universiteto profesorius, diplomatas, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) teisėjas (1961–1970)

1983Stasys Makauskas, Lietuvos žurnalistikos pedagogas, istorijos mokslų kandidatas

1974Samuelis Goldvinas (Samuel Goldwyn), JAV kino prodiuseris ir vienas iš kino studijos „Metro Goldwyn Mayer“ įkūrėjų

1973Ragnar Anton Kittil Frisch, 1969 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas

1970Michailas Milis, tarybinis sraigtasparnių konstruktorius, mokslininkas, technikos mokslų daktaras (1945 m; atitinka Lietuvos habilituotą daktarą), Socialistinio Darbo didvyris (1966 m.)

1956A. A. Milnas (A. A. Milne), knygų vaikams autorius, „Mikės Pūkuotuko“ kūrėjas;

1951Pranas Matulaitis, knygnešys, gydytojas, politinis veikėjas. Andriaus, Petro ir Stasio Matulaičių brolis

1928Juozas Baranauskas, valstietis, knygnešys

1924Curt von Bardeleben, grafas ir Vokietijos šachmatų meistras baigęs gyvenimą savižudybe – iššokimu pro langą. Jo gyvenimas aprašytas Vladimiro Nabokovo romane Lužino gynyba. Curt von Bardeleben nuo 1887 iki 1891 m. redagavo Vokietijos šachma

1920Feliksas Janušis, gydytojas, vertėjas, istorikas, varpininkas, lietuviškos spaudos bendradarbis, Kretingos Garbės pilietis

1913Boleslovas Mykolas Ruseckas, dailininkas, tapytojas, garsaus dailininko Kanuto Rusecko sūnus

1888Jonas Boskas, katalikų kunigas, 1934 metais paskelbtas šventuoju – auklėtojų ir katalikų mokytojų globėju

1861Cezaris Anikinis, italų architektas, po Napoleono karų XIX a. pradžioje atvykęs į Lietuvą ir čia vykdęs architektūrinius projektus

1828Aleksandras Ypsilantis, Grafas, Rusijos imperijos karininkas, Graikijos nepriklausomybės karo vadas, nacionalinis Graikijos didvyris

1762Antanas Domininkas Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas

1733Augustas II, Saksonijos kurfiurstas bei Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis

1729Jakob Roggeveen, olandų jūrininkas, keliautojas, teisininkas

Dienos citata

“Laimingam gyvenimui reikia labai nedaug; viskas yra tavyje, tavo mąstyme.”

Markas Aurelijus

Dažni klausimai

Iš kur įrašai?

Iš lietuviškos Vikipedijos dienos puslapio; atnaujinama kartą per parą ir rikiuojama pagal straipsnių skaitymą.

Ši diena istorijoje: Sausio 31 d.