sek · rugsėjo 27 d.Mėnulis 99%Laukas Kp 4 · aktyvu Citata · priskiriama Budai Dienos mįslė Dienos kortaSavijauta šiandien →

Ši diena istorijoje

Ši diena istorijoje: Sausio 13 d.

Įvykiai, gimimai ir mirtys šią dieną, išrikiuoti pagal tai, kaip dažnai jų ieškoma. Lietuviški vardadieniai ir šventės.

Dalintis

← Ankstesnė dienasausio 12 d.

Įvykiai27

Gimė šią dieną · Mirė šią dieną46 · 26

Kita diena →sausio 14 d.

Svarbiausia

sausio 13 d. surašyti 99 istoriniai įvykiai, gimimai ir mirtys.
Įrašai imami iš Vikipedijos dienų puslapių ir rikiuojami pagal peržiūras.
2005: prezidentas Valdas Adamkus priėmė Lenkijos seimo pirmininką Vlodzimežą Cimoševičių, su kuriuo aptarė dvišalius santykius

Vardadieniai

DargaudaDargaudasDargenisDargilasGilvydėHiliarasIvaIvasIvetaRaimondaVeraVeronikaVidmantas

Šventės ir atmintinos dienos

– Išvadavimo diena

– Laisvės gynėjų diena

– Rusų spaudos diena

– šv. Knudo diena

Įvykiai

2005prezidentas Valdas Adamkus priėmė Lenkijos seimo pirmininką Vlodzimežą Cimoševičių, su kuriuo aptarė dvišalius santykius

200415-ąjį jubiliejų šventė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus

2004Didžiosios Britanijos žudikas Haroldas Šipmenas (Harold Shipman), nuteistas 2000 m. už 15 pacientų nužudymą, buvo rastas pasikoręs

2003paskelbtas paminklo Lietuvos himnui ir jo autoriui Vincui Kudirkai konkursas

2001bent 725 žmonės žuvo per 7,6 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą, supurčiusį Centrinę Ameriką

1999netikėtai devalvavusi savo nacionalinę valiutą Brazilija sukėlė sumaištį tarptautinėse finansų rinkose

1998aviakompanijos „Ariana Afghan Airlines“ krovininiam lėktuvui Pakistane įsirėžus į kalnus, žuvo visi juo skridę keleiviai – 51 žmogus

1993dėl pablogėjusios sveikatos iš Berlyno kalėjimo paleistas buvęs Rytų Vokietijos vadovas Erichas Honekeris (Erich Honecker) išskrido lėktuvu pas savo dukterį į Čilę

1992Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pasirašė deklaraciją dėl draugiškų tarpvalstybinių santykių

1991Sausio įvykiai: naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją sovietų desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Žuvo 14 žmonių, buvo sužeisti apie 1000 žmonių. Susiję įvykiai:

1990įkurta Lietuvos sveikuolių sąjunga

1989Didžiojoje Britanijoje kompiuterių darbą paralyžiavo virusas „Penktadienis 13 diena“

1982Vašingtone į Potomako upę nukritus lėktuvui žuvo 77 žmonės

1953naujienų agentūra TASS paskelbė, kad Sovietų Sąjungoje suimti devyni „gydytojai teroristai“, kurie, klastodami diagnozes ir išrašydami kenksmingus vaistus, siekė Politbiuro narių mirties

1935per plebiscitą Saro regionas balsavo už priklausymą Vokietijai

1924įkurta Lietuvos vegetarų draugija

1923atidarytas Marijampolės geležinkelio tiltas

1915galingas žemės drebėjimas supurtė Avecano miestą centrinėje Italijos dalyje, žuvo 30 tūkst. žmonių

1910pirmą kartą iš Niujorko „Metropoliteno“ operos tiesiogiai per radiją transliuotos dvi operos – „Pagliacci“ ir „Cavalleria Rusticana“

1893Didžiojoje Britanijoje įkurta Leiboristų partija, jos lyderiu tapo Keiras Hardis (Keir Hardie)

1874Rusijos caro Aleksandro II įsakymu panaikinta rekrūtų prievolė, įvesta visuotinė karo prievolė

1867iš Varšuvos generalgubernatoriui pavaldžios Augustavo gubernijos šiaurinių apskričių sudaryta Suvalkų gubernija, nuo tol Užnemunė pradėta vadinti Suvalkija

1864Rusijoje įvestos zemstvos – gubernijų ir apskričių savivaldybės

1864Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas uždraudė lietuvišką spaudą. Uždaryti 46 vienuolynai ir prie jų veikusios mokyklos, 10 katalikų bažnyčių paverstos stačiatikių cerkvėmis

1792Plungei suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas

1733Didžiosios Britanijos parlamento narys Eduardas Ogltorpas (Edward Oglethorpe) su 130 kolonistų atvyko į Čarlstoną dabartinėse JAV kurti čia kolonijos, kuri vėliau karaliaus Jurgio II (George II) garbei pavadinta Džordžija

1559Elžbieta I karūnuota Anglijos karaliene

Gimė šią dieną

1988Vaida Žūsinaitė, lengvaatletė, ilgų nuotolių bėgikė

1983Tomas Mikuckis, futbolininkas

1982Giljermas Sebastianas Korija, buvęs profesionalus Argentinos tenisininkas

1980Zita Užlytė, pedagogė, politinė veikėja

1977Orlando Jonathan Blanchard Bloom, britų aktorius, gerai žinomas kaip elfų princo vaidmens atlikėjas trilogijoje Žiedų valdovas

1973Nikolajus Chabibulinas, ledo ritulio žaidėjas žaidžiantis vartininko pozicijoje NHL Edmonton „Oilers“ komandoje

1970Mustafa Sandalas (Musti), turkų pop dainininkas

1968Audrius Lingys, žurnalistas, redaktorius

1965Rolandas Valiūnas, teisininkas, verslo teisės advokatas, advokatų kontoros „LAWIN“ vadovas

1960Linas Bieliauskas, gydytojas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas

1959Ilona Jukonienė, botanikė, biomedicinos mokslų daktarė, vienintelė profesionali briologė Lietuvoje

1956Algirdas Žandaras, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas

1954Oskaras Jusys, diplomatas, politinis veikėjas

1952Henrikas Čerapas, tapytojas neoekspresionistas, grupės „Angis“ narys

1948Stasė Eitavičienė-Baltrūnaitė, pedagogė, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja

1947Jurgis Kunčinas, poetas, eseistas, vertėjas

1945Alvydas Vasaitis, pianistas ir dirigentas

1944Rimgaudas Silvestras Sinkus, inžinierius mechanikas, fantastikos rašytojas

1942Eduardas Juchnevičius, grafikas, poetas

1941Ahmet Necdet Sezer, dešimtasis ir dabartinis Turkijos Respublikos prezidentas. Didžioji Turkijos nacionalinė asamblėja (Türkiye Büyük Millet Meclisi) jį išrinko 2000 m. gegužės 16 d. kuomet pasibaigė dešimtmetį šalį valdžiusio Süleyman Demi

1940Rasa Andrašiūnaitė, teatro veikėja, dramaturgė

1936Pijus Paukštys, futbolininkas, nusipelnęs treneris

1934Andrius Gelčys, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas

1932Vanda Briedienė, ekonomistė, politinė ir visuomenės veikėja

1929Joe Pass, džiazo gitaristas

1929Margarita Gedvilaitė, choro dirigentė ir pedagogė

1927Sydney Brenner, 2002 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas

1920Juozas Litvinas, futbolininkas, teisėjas

1919Igoris Sergejevičius Gouzenko, sovietų GRU karininkas, kriptografas SSRS ambasadoje (Otavoje), slaptaraščių šifruotojas, vėliau perėjęs į Vakarų pusę

1916Mečislovas Valius, mokslininkas, zoologas

1913Vytautas Aukščiūnas, baleto artistas

1907Petras Armonas, violončelininkas, pedagogas, dirigentas, vargonininkas

1906Viktoras Bergas, gamtosaugininkas

1896Juozas Barzda-Bradauskas, karinis veikėjas, inžinierius, brigados generolas

1894Elena Gimbutienė-Karosaitė, agronomė, genetikė

1892Vladas Lašas, gydytojas fiziologas, alergologas, alergologijos pradininkas Lietuvoje

1891Jonas Kirlys, pedagogas, spaudos kolekcininkas

1890Balys Giedraitis, valstybės ir karinis veikėjas, pulkininkas

1884Adomas Jasenauskas, kunigas, spaudos darbuotojas

1876Janis Akurateris, Latvijos pedagogas, latvių rašytojas neoromantikas

Mirė šią dieną

2024Stefenas Leibatas, buvęs Australijos futbolininkas, rungtyniavęs Australijos rinktinėje

2022Aldona Marija Urbonavičiūtė-Šatienė, pedagogė

2021Vytautas Rančelis, genetikas

2010Pranas Lapė, tapytojas, grafikas

2006Arnoldas Burovas, latvių animacinio kino režisierius, dramaturgas

2002Gregorijus Fuentesas, sulaukęs 104 metų amžiaus ir įkvėpęs JAV rašytoją Ernestą Hemingvėjų (Ernest Hemingway) parašyti romaną „Senis ir jūra“

1998Antanas Būdvytis, agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas

1996Alfonsas Dargis, tapytojas, grafikas, scenografas, poetas

1990Kazys Jasinskas, muzikologas, vertėjas

1989Liudvikas Abraitis, energetikas, informatikas

1988Čan Šin Kvo, Taivano įkūrėjo Čan Kai Ši (Chiang Kai-shek) sūnus ir Taivano prezidentas nuo 1978 metų

1985Irena Trečiokaitė-Žebenkienė, dailininkė, pedagogė, visuomenės veikėja

1976Dina Kuncevič, gydytoja rentgenologė, medicinos mokslų daktarė

1975Juozas Končius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, teologijos daktaras

1972Jurgis Vasaitis, gydytojas, medicinos mokslų kandidatas (daktaras), Šiaulių miesto visuomenės veikėjas

1965Kazimieras Simaška, teatro aktorius

1931Karlis Baluodis, latvių ekonomistas, filosofijos daktaras

1913Vladislovas Dmachauskas, Lietuvos ir Lenkijos tapytojas

1894Jurgis Aleksandravičius, Lietuvos ir Lenkijos botanikas, visuomenės veikėjas

1888Juzefas Čechavičius, fotografas

1871Kawakami Gensai, japonų karys, vienas iš keturių didžiųjų Hitokiri (pažodžiui: „Žmonių žudikas“), kovojęs prieš vakariečius įsileidžiantį Tokugavos šiogūnatą, norėdamas, kad visi svetimšaliai būtų išvyti

1855Frydrichas Vilhelmas Horchas, pirmasis Klaipėdos spaustuvininkas, lietuvių kalba spausdinęs knygas ir laikraštį „Lietuvininkų prietelis“

1733Liudvikas Atanazas Kersnickis, oratorius, pedagogas, rašytojas, jėzuitas

1654Jonušas Kiška, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas

1593Simonas Budnas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės reformacijos veikėjas, Biblijos kritinės egzegezės pradininkas LDK

888Karolis III Storasis, 884–887 m. Vakarų frankų karalius Karolis II, 876–887 m. Rytų frankų karalius, 881–887 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius

Dienos citata

“Kai eini – eik. Kai valgai – valgyk.”

dzen patarlė

Dažni klausimai

Iš kur įrašai?

Iš lietuviškos Vikipedijos dienos puslapio; atnaujinama kartą per parą ir rikiuojama pagal straipsnių skaitymą.

Ši diena istorijoje

Kiekvienas klausimas turi savo puslapį

Žurnalas

Ką turite žinoti, kol kiti dar nežino

Kassavaitinės įžvalgos. Vienas straipsnis. Viena praktika. Be triukšmo.

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.