Dvaro praeitis

Prieš Tiškevičius. Prieš rekonstrukciją. Prieš idėją.
Lentvario dvaras prieš Tiškevičių rekonstrukciją galėjo atrodyti maždaug taip – santūrus, dar nepažymėtas vizijos, kuri vėliau pavertė jį vienu ryškiausių dvarų Lietuvoje. Čia dar nėra vėlesnės prabangos ženklų, nėra romantizuoto neogotikinio stiliaus – tik struktūra, laikas ir laukimas. Tokios vietos turi savybę kaupti istoriją ne fasaduose, o tyloje: sienose, žemėje, erdvėje tarp pastatų. Šiandien mes […]


Kaip šiandien galime pamatyti tai, ko niekada nefotografavome
XIX a. antroje pusėje, kai Lentvario dvaras išgyveno savo klestėjimo laikotarpį, fotografija dar tik žengė pirmuosius žingsnius. Nors pati fotografijos technologija jau egzistavo, ji buvo lėta, sudėtinga, brangi ir menkai pritaikyta architektūriniams peizažams. Dėl to iš to laikotarpio Lietuvoje beveik neišliko kokybiškų, detalių dvarų fotografijų, kurios leistų aiškiai suvokti jų realų vaizdą, mastelį ir aplinką. […]

Kalėdos pas Tiškevičius
Artėjant Kalėdoms, neįmanoma nepaminėti šventimo tradicijų netoli Vilniaus esančiame Lentvaryje. Tiškevičiai, šio dvaro savininkai nuo XIX a. vidurio, jau kelis šimtmečius buvo sulenkėję – tai lėmė jų tarnyba Lenkijos karaliaus dvare bei lenkės žmonos. Dabartinės Lietuvos teritorijoje – Biržuose, Raudondvaryje prie Kauno, Užutrakyje, Kretingoje, Kaišiadoryse, Oranuose, Vokėje ir Lentvaryje – jie šventė laikydamiesi lenkiškų tradicijų. […]

Ežeras prie Sąmonės Universiteto pertvarkytas už 1,496,820.80 Eur
Miesteliuose dažnai būna ežerai arba tvenkiniai. Ne išimtis – ir Lentvaris su savo pasididžiavimu Graužio ežeru. O ežerai neegzistuoja be savo istorijų: apipintų legendomis ar tikrų. Kaip ežerą transformavo Tiškevičiai Kai grafas Juozapas Tiškevičius nusprendė nupirkti Lentvario dvarą, šalia jo stūksojęs ežeras buvo tik eilinis ledyninės kilmės vandens telkinys [2]. Ežeras gyvybę įgijo tik dvarą […]

Marija Kristina Tiškevičienė – feministė ir Lentvario dvaro šviesa
Neatskleista moters istorija: kaip ji telkė žmones ir traukė lankytojus į dvarą Kalbant apie senuosius Lietuvos rūmus ir dvarus, dažniausiai minimi vyrai – dvarų savininkai. Tačiau šalia jų beveik visada stovėjo ne mažiau stiprios moterys. Viena iš jų – grafienė Marija Kristina Aleksandra Liubomirskaitė, vėliau Tiškevičienė (Tyszkiewicz), Vladislovo Tiškevičiaus (Tyszkiewicz), antrojo Lentvario dvaro paveldėtojo, žmona […]

Sofija Horvataitė-Tiškevičienė: moteris, ant kurios laikėsi grafų pasaulis
Apie didikus dažniausiai pasakojama per jų dvarus, titulus ir pinigus. Apie vyrus – per sprendimus, karjeras, politinius konfliktus. Tačiau yra biografijų, kurių neįmanoma suprasti per pavardę ar herbą. Sofija Horvataitė-Tiškevičienė buvo būtent tokia figūra. Ji nebuvo tik grafo žmona, nebuvo vien šeimos „moralinis fonas“. Ji buvo struktūra. Ašis. Moteris, ant kurios laikėsi ne tik šeima, […]

Juozapas Tiškevičius dvarą pavertė legenda
Ankstyva tėvų netektis ir „rusiškas“ jaunystės pasaulis Juozapas Tiškevičius (1835–1891), kaip ir jo broliai, gimė Logoiske – plačiose valdose dabartinėje Baltarusijoje, paveldėtose iš Vasylių Tiškevičių, Logoisko ir Berdyčevo valdovo. Tačiau jo istorija prasidėjo ne nuo ramaus vaikystės paveikslo, o nuo ankstyvos tuštumos: tėvai – Juozapas ir Ana Zabielaitė – mirė per anksti, ir berniukų likimas […]

Grafas Vladislovas: kai dvaras tapo kurortu, o kurortas – likimu
Berniukas, kuris pinigus dalijo taip, lyg jie būtų vėjas Vladislovas Tiškevičius gimė 1865 m. birželio 26 d. Kretingoje – tuo metu jo tėvai Juozapas ir Sofija buvo įsikūrę grafų Zubovų išsinuomotame dvare. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų būti dar viena „grafo sūnaus“ biografija, bet vos į ją įžengi – matai visai kitą žmogų. Sesuo Elena […]

Lentvario grafaitė Sofija Rožė Marija Tiškevičiūtė-Potocka
Sofija Rožė MarijaTiškevičiūtė-Potocka buvo didiko, Lelivos herbo grafo, teisininko, gydytojo odontologo, visuomenės veikėjo, kolekcininko, Vilniaus mokslo ir meno draugijos muziejaus įkūrėjo Vladislavo Tiškevičiaus ir kunigaikštytės Marijos Kristinos Aleksandros Liubomirskos dukra. XX a. aštuntajame dešimtmetyje pradėjo rašyti Tiškevičių šeimos kroniką „Praėjusio amžiaus aidas. XIX–XX amžiai. Mano atsiminimai“. Tai yra 8 tomai, keli šimtai rankraščio puslapių, papildyti […]

Didingi senojo Lentvario dvaro vartai
Senojo Lentvario dvaro teritoriją puošė įspūdingi vartai su žirgų motyvais – buvusių savininkų didybės ir meninės vizijos simbolis. Šie vartai, pavaizduoti istoriniame piešinyje Brama Pałacowa w Landwarowie (Lentvario rūmų vartai), išsiskiria puošniu neogotikiniu stiliumi: dvi aukštos smailės su detaliomis dekoratyvinėmis viršūnėmis kuria monumentalų siluetą. Vartų centre virš arkos iškilęs žirgo skulptūros atvaizdas simbolizuoja jėgą, kilmingumą […]

Lentvaris senuose atvirukuose
Tyrinėjant Lentvarį iki Pirmojo pasaulinio karo XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje atvirukai buvo viena svarbiausių tarpasmeninės komunikacijos priemonių. Jais siųsdavo linkėjimus, dalindavosi kelionių įspūdžiais, o menininkams ir fotografams tai buvo patogus būdas parodyti savo darbus. Tobulėjant fotografijos technologijoms ir spaudos technikoms, iliustruotų atvirukų paklausa augo, o Rusijos imperijoje kasmet atsirasdavo vis naujų leidėjų. […]

Ankstyviausios Lentvario dvaro nuotraukos
Ši litografija, sukurta M. Fajanso Varšuvoje tonine plokšte pagal Napoleono Ordos originalų piešinį, yra ankstyviausias iki šiol žinomas Lentvario dvaro vaizdas. Ji datuojama laikotarpiu po 1873 m., jos matmenys – 19,3 × 28,3 cm. Atvaizdas sukurtas dar prieš Tiškevičių šeimos vykdytą plataus masto dvaro rekonstrukciją ir parodo dvarą jo pirminiu pavidalu – ant kalvos, virš […]

Kavinė „Rivjera“ – pramogų oazė kurortiniame Lentvaryje
Grafų Tiškevičių laikais Lentvaris ne tik klestėjo, bet dėl savo dėkingo kraštovaizdžio net laikytas kurortu. Todėl, kaip dera tikram kurortui, ilgainiui susirūpinta nesibaigiančių svečių apgyvendinimu ir maitinimu. Taip XX a. pradžioje įkurtas viešbutis ir garsioji Lentvario kavinė „Rivjera“. Kavinė įsikūrė naujai suprojektuotame parke, dalyje, pavadintoje Rivjera. Toks pavadinimas neabejotinai susijęs Prancūzijos Rivjera, kur Tiškevičiai vykdavo […]

Trumpa Tiškevičių „Rivieros“ reklamos istorija
Daugelis turistų, atvykusių į Lentvario dvarą, pirmiausia aplanko Tiškevičių dvaro parką net nesusimąstydami, kad vos kitapus tvenkinio vasaromis virė visai kitas – triukšmingas, gyvas, žmonių pilnas – gyvenimas. XIX a. pabaigoje priešais rūmus, palei tvenkinį, buvo sodas, trys oranžerijos (vasaros, žiemos ir naujoji) ir rūkykla. Pastatus jungė erdvus kiemas, į kurį buvo galima patekti keliu, […]

Lentvario Dvaro archeologiniai tyrimai
2008 m. Lentvario dvaro sodybos teritorijoje (Trakų r.) buvo atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai. Archyviniuose šaltiniuose Lentvaris minimas jau XVI a. pabaigoje, kai šios žemės priklausė Tomui Sapiegai. XVIII–XIX a. pradžioje dvarą valdė N. Dombrovskis, vėliau – Šachnai ir Izdebskiai. 1819 m. dokumentuose tyrinėjamoje teritorijoje fiksuojami tik ūkiniai pastatai, o 1848 m. statybinėse prievolėse minimi tik […]

Išskirtinis grafo Tiškevičiaus gyvenimas ir veikla
Grafas Juozapas Tiškevičius buvo XIX a. iškilus ir turtingas Lietuvos žemvaldys (1835–1891). Po tėvo mirties jis paveldėjo Izabelino dvarą Ašmenos apskrityje ir Palangos valdą Žemaitijoje. Baigęs karinę mokyklą ir tapęs Rusijos imperijos karininku, buvo paskirtas tarnauti 1-ajame Sumų husarų pulke Vilniuje. Grafas Juozapas aktyviai rėmė naujus technologinius sprendimus ir išradimus, pats inicijavo pramonės bei verslo […]

Lentvario dvaras – E. F. André parkas
Lentvario dvaras Lietuvos kraštovaizdį puošia nuo XVI a. pabaigos ir per savo turtingą istoriją yra perėjęs per daugelio savininkų rankas. Tačiau būtent grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) ir jo sūnaus Vladislovo (1865–1936) vizija bei kūrybiškumas atskleidė išskirtinį grožį, kuriuo galime grožėtis iki šiol. Unikaliu charakteriu ir įtaigiais bruožais pasižymintis Lentvario dvaras ir jo parkas iki šiol […]

Išlikę dokumentai: žvilgsnis į nevilties laikus
Dvaro turėjimas prieš 100–150 metų reiškė tam tikrą statusą, tačiau kartu neišvengiamai užkrovė ir pareigas – ypač finansines. Lentvario dvaras nebuvo išimtis: jo išlaikymas reikalavo didelių lėšų ir finansinio išmanymo. Pastarojo stokojant, grafas Vladislovas Tiškevičius samdė patyrusius administratorius ir dvarų valdytojus. Deja, tam tikros istorinės aplinkybės ir netinkamų asmenų paskyrimai lėmė rimtus Lentvario dvaro sunkumus. […]

Lentvario dvaras sovietmečiu
Sovietmetis Lentvario dvaro istorijoje buvo paradoksų laikotarpis. Tai nebuvo nei visiškas sunaikinimas, nei tikras atgimimas. Vienu metu rūmai buvo niokojami ir alinami, kitu – netikėtai tapo vieta, kur gimė vienas ryškiausių Lietuvos pramonės objektų. Šis laikotarpis atskleidžia, kaip ideologiškai svetima sistema kartais netyčia išsaugojo tai, ką kitu atveju būtų sunaikinusi. Karai Lentvario dvaro beveik nepalietė […]

Lentvaris: vardas, atėjęs iš gynybos, ugnies ir užmirštos atminties
Ar miesto vardas gali būti senesnis už patį miestą? Ar vietovardis gali išlikti šimtmečius, net kai dingsta jo prasmę supratę žmonės? Lentvario atvejis leidžia į šiuos klausimus atsakyti ne spėjimais, o istorija, archeologija ir senaisiais tekstais. Tai pasakojimas apie vietą, kuri egzistavo dar iki dvaro, iki miesto, iki fabrikų – ir kurios vardas galėjo reikšti […]

Lentvaris kaip Žemės rojus: parkas, kuriame kraštovaizdis tapo idėja
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Eduardas Fransua André buvo vienas ryškiausių Europos kraštovaizdžio architektų, formavusių modernų požiūrį į parkų meną. Jo vardas skambėjo Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, o šiandien jis neatsiejamas ir nuo Lietuvos – Lentvario, Vokės, Užutrakio bei Palangos parkų. Tačiau iš visų šių kūrinių būtent Lentvario parkas laikomas tikruoju André šedevru, vieta, […]

Lentvario dvaro kelias: didybė, nuosmukis ir bandymas sugrįžti
Dvarų epocha Lietuvoje seniai pasibaigė. Dauguma jų šiandien gyvena antrą, dažnai labai skirtingą gyvenimą: vieni paversti muziejais ar perduoti valstybinėms institucijoms, kiti kruopščiai restauruoti, dar kiti – apleisti ir tyliai nykstantys. Tačiau Lentvario dvaro istorija išsiskiria. Ji – ne tik apie architektūrą ar paveldą, bet ir apie požiūrį į finansus, investicijas bei atsakomybę už tai, […]