RADIONIKA
Somatidai – Mokomoji Medžiaga
Somatidai ir vidinės terpės vaidmuo gyvybiniuose procesuose
Somatidų koncepcija priklauso pleomorfiniam gyvybės supratimui, kuris skiriasi nuo šiandien vyraujančio patogeno–ligos modelio. Šiame požiūryje liga nėra laikoma išorinio „priešo“ rezultatu. Ji suprantama kaip vidinės sistemos būsenos pasikeitimas, kuris tam tikromis sąlygomis tampa matomas per mikroformų transformacijas.
Klasikinė medicina mikroorganizmus traktuoja kaip pastovias, nekintančias struktūras: bakterija yra bakterija, virusas yra virusas. Pleomorfizmo modelyje kalbama apie ką kita – apie tai, kad gyvybinės mikrostruktūros gali keisti savo formas, pereiti per skirtingas stadijas ir atlikti skirtingas funkcijas priklausomai nuo vidinės terpės būklės. Tai nėra infekcijos neigimas, bet platesnis biologinių procesų aiškinimas.
Somatidai šiame kontekste nėra laikomi nei bakterijomis, nei virusais. Jie apibrėžiami kaip pirminiai, gyvybę palaikantys mikroelementai, esantys kiekvienoje gyvoje ląstelėje. Normalioje, palaikančioje terpėje jie dalyvauja audinių gyvybingumo palaikyme. Kai vidinė terpė blogėja, tie patys elementai pereina į sudėtingesnes, destruktyvias formas. Išoriškai šios formos gali būti atpažįstamos kaip bakterinės ar grybelinės stadijos, tačiau pleomorfiniame modelyje tai laikoma to paties proceso skirtingomis fazėmis, o ne atskirais patogenais.
(A) Sveiko žmogaus kraujas buvo stebimas tamsaus lauko mikroskopu be fiksavimo ar dažymo. Mėginiai buvo tiriami iš karto po kraujo paėmimo (laikas 0). Kraujo mėginiai buvo inkubuojami 30 °C temperatūroje vieną dieną (B) arba vieną savaitę (C). Pateiktuose reprezentatyviuose vaizduose matyti eritrocitai (RBC) kaip pavienės ląstelės (žalia rodyklė) arba jų agregatai (mėlynos rodyklės). Laikui bėgant palaipsniui didėjo refringentinių (šviesą laužiančių) dalelių skaičius (baltos rodyklės). Taip pat buvo stebimos struktūros, atitinkančios ląstelių liekanas, galimai kilusias iš baltųjų kraujo kūnelių (geltona rodyklė C vaizde). Mastelio juostos: 8 μm.
Radionikos praktikoje toks požiūris yra svarbus todėl, kad jis leidžia dirbti ne su ligos pavadinimu, o su sistemos būsena. Vietoje klausimo „ką naikinti?“ atsiranda kitas klausimas: kokia vidinė terpė palaiko šį procesą? Tai ypač aktualu lėtinėse, pasikartojančiose būklėse, kai simptomas keičia formas, bet neišnyksta, o agresyvios intervencijos duoda tik trumpalaikį efektą.
Somatidų modelis siūlo ne kovos, o reguliavimo logiką. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas ne mikroformų slopinimui, o sąlygoms, kuriomis sistema pereina į vieną ar kitą stadiją. Tai atitinka radionikos darbo principą, kuriame informacija, terpė ir sistemos…
Nuo microzymų iki somatidų: pleomorfinio požiūrio raida
Somatidai pagal Gaston Naessens: apibrėžimas ir ribos
Vidinė terpė (milieu) kaip lemiantis veiksnys
Aerobiosis: gyvybę palaikanti terpė ir jos praradimo pasekmės
Somatidų ciklas: formų ratas ir perėjimų logika
Kaip somatidų koncepcija buvo suprasta – ir kodėl ji liko už ribos
Somatidų ciklas kaip darbinė schema radionikos praktikoje
Kur baigiasi teorija ir prasideda darbas
Šaltiniai ir rekomenduojama literatūra
Ugnius Kiguolis
Ugnius Kiguolis – mdu.lt įkūrėjas ir mentorius, tyrinėjantis proto ir kūno potencialo ribas. Biohakingo, radionikijos ir dirbtinio intelekto inovacijų entuziastas, padedantis žmonėms pasiekti nepaprastų rezultatų, derinant mokslinius tyrimus su praktiniu taikymu.
