EKONOMIKA
Realybės ekonomika: kaip iš tikrųjų veikia šiuolaikinė pinigų sistema
Šiandien daugelis žmonių jaučia tą patį: valdžios ir institucijų paaiškinimai nebeatitinka realaus gyvenimo. Per televiziją sakoma, kad ekonomika stabili, infliacija suvaldyta, darbo vietų daug. Tačiau kasdienybėje vaizdas kitoks – būstas brangus, maistas kainuoja daugiau, o ateitis atrodo nesaugi.
Valstybės ir ekonomistai dažniausiai kalba apie vidurkius. Vidurkiai parodo bendrą vaizdą, bet jie neparodo, kaip gyvena konkretūs žmonės. Kai sakoma, kad ekonomika auga, tai nereiškia, kad auga visų pragyvenimo lygis. Tai tik reiškia, kad kažkur sistemoje atsirado daugiau pinigų.
Pavyzdžiui:
- BVP gali augti, bet didžioji dalis naudos gali atitekti mažai žmonių grupei.
- Nedarbas gali būti žemas, bet daugelis dirba nestabiliai, už mažas pajamas arba per kelis darbus.
- Infliacija gali „mažėti“, bet kainos parduotuvėje vis tiek būna daug didesnės nei prieš kelerius metus.
Skaičiai gali būti teisingi, bet jie dažnai neatsako į klausimą: ar gyventi tapo lengviau?
Kitas svarbus dalykas – pasitikėjimo institucijomis mažėjimas. Anksčiau žmonės prarasdavo pasitikėjimą tada, kai nutikdavo kažkas labai rimto: karas, bankų griūtis, masinis nedarbas. Dabar viskas kitaip. Bankai dirba, kortelės veikia, atlyginimai mokami, bet vis daugiau žmonių jaučia, kad sistema veikia ne jų naudai.
Tai ypač matyti jaunų žmonių gyvenime. Jiems sakoma: mokykis, dirbk, stenkis – ir viskas bus gerai. Tačiau realybėje:
- būstui reikia ne kelių, o dešimties ir daugiau metų pajamų,
- skolos atsiranda dar nepradėjus brandaus gyvenimo,
- ateitis atrodo ne aiški, o miglota.
Svarbu suprasti: tai nėra pesimizmas. Tai logiška reakcija. Žmonės vertina ekonomiką ne pagal grafikus, o pagal labai paprastą klausimą: ar mano gyvenimas gerėja, ar darosi sunkesnis?
Pažiūrėkime labai paprastai:
| Ką sako oficialiai | Ką jaučia žmogus |
|---|---|
| Infliacija mažėja | Parduotuvėje viskas brangiau |
| Darbo vietų daug | Darbas neužtikrina saugumo |
| Rinkos stabilios | Ateitį planuoti sunku |
Krizė, kuri turėjo išspręsti problemas, bet jų neišsprendė
Pinigų politika: nuo išimties prie nuolatinio režimo
Kodėl pinigų daugėja, o jų vertė mažėja
ETF ir fizinis auksas nėra tas pats
Aukso ir sidabro santykis
Fiatinės valiutos ir jų kilmė
JAV dolerio hegemonija ir saulėlydis
Kitos fiat valiutos: ne išimtys, o taisyklė
Kodėl beveik visada baigiasi tuo pačiu
„Šį kartą kitaip“ – kodėl tai beveik niekada nepasitvirtina
Kodėl tai svarbu dabar
Kas mūsų laukia ir kaip pasiruošti turbulencijai
Viktoras Jašinskas
Viktoras Jašinskas – laisvamanis ir nepriklausomas tyrinėtojas, nebijantis žengti ten, kur istorija slepia savo paslaptis. Jo kelias veda per užmirštas kronikas, nutylėtas tiesas ir nematomus galių tinklus. Tyrinėdamas geopolitiką, filosofiją, istoriją ir žmogaus sąmonės ribas, Viktoras kuria pasakojimus, kurie jungia praeitį, dabartį ir ateitį. Kaip tyrėjas, scenaristas ir vaizdo kūrėjas, jis siekia atskleisti tai, kas ilgus šimtmečius buvo slepiama nuo visuomenės akių.
