Kaip šiandien galime pamatyti tai, ko niekada nefotografavome

XIX a. antroje pusėje, kai Lentvario dvaras išgyveno savo klestėjimo laikotarpį, fotografija dar tik žengė pirmuosius žingsnius. Nors pati fotografijos technologija jau egzistavo, ji buvo lėta, sudėtinga, brangi ir menkai pritaikyta architektūriniams peizažams. Dėl to iš to laikotarpio Lietuvoje beveik neišliko kokybiškų, detalių dvarų fotografijų, kurios leistų aiškiai suvokti jų realų vaizdą, mastelį ir aplinką.

Lentvario dvaro atveju mūsų vizualinė atmintis ilgą laiką rėmėsi dailininko Napoleono Ordos piešiniais, sukurtais maždaug 1875–1877 metais. Tai ne romantizuotos fantazijos, o itin tikslūs, dokumentiškai vertingi vaizdai, kuriuos Orda kūrė keliaudamas po buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijas ir fiksuodamas reikšmingus architektūros objektus. Jo darbai iki šiol laikomi vienu patikimiausių vizualinių šaltinių apie XIX a. dvarų išvaizdą.

Šiandien, gyvenant dirbtinio intelekto eroje, atsirado galimybė istorinį piešinį paversti vizualiai tikrovišku vaizdu. Remiantis Napoleono Ordos originaliu braižiniu, architektūros žiniomis, laikmečio stilistika ir aplinkos logika, buvo sukurta realistinė rekonstrukcija, leidžianti pirmą kartą pažvelgti į Lentvario dvarą taip, kaip jis galėjo atrodyti gyvai – su realiomis proporcijomis, šviesa, vandens atspindžiais ir kraštovaizdžiu.

Tai nėra „fantazija“ ar laisva interpretacija. Tai – vizualinis tiltas tarp istorinio šaltinio ir šiuolaikinio suvokimo. Kai autentiškos fotografijos neegzistuoja, dirbtinis intelektas tampa įrankiu ne kurti naują istoriją, o padėti pamatyti senąją.