Dimensijos Radionikoje – Mokomoji Medžiaga

Kodėl apskritai šnekame apie dimensijas

Prieš pradedant kalbėti apie 25 dimensijas, reikia nuimti triukšmą. Ne įrodyti, ne apginti ir ne „parduoti idėją“, o paprasčiausiai labai aiškiai susitarti, apie ką mes nekalbame.

Žodis „dimensijos“ daugeliui veikia kaip jungiklis. Vos jį ištari, daliai žmonių galvoje įsijungia filmas apie paralelinius pasaulius, „aukštesnius planus“, astralines keliones ar dvasines hierarchijas. Kitiems įsijungia visai kitas filmas – apie pseudomokslą, fantazijas ir bandymą nežinojimą užmaskuoti gražiais žodžiais. Abiem atvejais pokalbis nuvažiuoja į šalį dar net neprasidėjęs.

Todėl susitarkime iš karto: apie tai mes nekalbame. Šis seminaras nėra apie visatos sandarą, nėra apie „aukštesnius planus“, nėra apie tikėjimą ar metafizines spekuliacijas. Visa tai gali būti įdomu, bet tai nėra šio darbo objektas.

Tai, apie ką kalbame čia, yra praktinis darbas su sistema, kuri, dirbant realioje praktikoje, pasirodo esanti gerokai sudėtingesnė nei mums įprastas trimatis modelis.

Kasdienėje realybėje mums visiems pakanka trijų koordinacių. Ilgis, plotis, gylis. Šiuo modeliu mes galime pastatyti namą, suprojektuoti automobilį, nuskristi į kosmosą. Kartais prie jų pridedame laiką kaip ketvirtą dimensiją, bet dažniausiai labai supaprastintai – kaip tiesią liniją nuo „buvo“ iki „bus“.

Ir kol dirbame su negyvomis sistemomis, šis modelis veikia puikiai.

Problemos prasideda tada, kai pradedame dirbti su gyvomis, savireguliuojančiomis, informacinėmis sistemomis. Tokiose sistemose tas pats veiksmas gali sukelti visiškai skirtingą rezultatą. Ir būtent čia klasikinis trimatis mąstymas pradeda strigti.

Radionikoje tai pasimato labai greitai, ir labai skausmingai tiems, kurie to nenori pripažinti. Du žmonės gali turėti labai panašius fizinius parametrus. Tą pačią diagnozę. Netgi labai panašius informacinių kanalų rodiklius. Ir vis dėlto – vienas reaguoja į poveikį…

Nuo teorijos prie testavimo

Balansavimas ir suderinimas nėra tas pats

Nuo klausimo „ką tai reiškia?” prie klausimo „ką tai keičia?”

Laiko dimensijos atvejis

Kodėl GV kyla, bet poveikis nejaučiamas