Kaip socialiniai tinklai tapo pagrindiniu gerovės priešu?

Komunikacijos technologijos turi savo kainą

Šiais laikais daugelis žmonių savo išmaniuosius telefonus laiko virtualiais draugais. Šie įrenginiai praneša vartotojams apie draugų, mėgstamų įžymybių ir pasaulio įvykių naujienas per elektronines socialinių tinklų platformas. Daugeliui žmonių socialiniai tinklai tapo esmine kasdienio gyvenimo dalimi. Jungtinėse Valstijose, pagal „Pew Research Center“ duomenis, 72 % žmonių naudoja socialinius tinklus.

Pirmiausia, socialiniai tinklai yra efektyvus bendravimo būdas, kuris pakeitė žmonių sąveikos būdą. Jie pagreitina greitį, kuriuo asmenys bendrauja ir dalijasi idėjomis, mintimis bei informacija per virtualius tinklus. Vis dėlto socialiniai tinklai turi ir trūkumų. Yra įrodymų, kad per didelis jų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai.

Kaip socialiniai tinklai veikia psichinę sveikatą?

Ypač reguliariems vartotojams socialiniai tinklai siejami su izoliacijos, nerimo ir depresijos jausmais. Pagal 2015 m. „Common Sense“ apklausą, paaugliai gali praleisti internete iki devynių valandų per dieną. Daugelis šių asmenų patys nerimauja dėl to, kiek laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Šis susirūpinimo banga rodo, kad socialinių tinklų naudojimas gali turėti labai didelį poveikį vartotojų psichinei sveikatai. Tai patvirtino 2017 m. Kanados tyrimo tyrėjai. Jie pastebėjo, kad studentai, kurie socialinius tinklus naudoja dažniau nei du kartus per dieną, daug dažniau savo psichinę sveikatą vertina kaip prastą, palyginti su mažiau aktyviais vartotojais.

Kitas 2019 m. tyrimas susiejo socialinių tinklų naudojimą su uždelstu ir sutrikusiu miegu. Reguliarus, kokybiškas miegas yra labai svarbus bendrai savijautai, o tyrimai rodo, kad miego sutrikimai gali padidinti psichinės sveikatos problemas, tokias kaip depresija ir atminties praradimas. Be žalingo poveikio miegui, socialiniai tinklai taip pat gali pabloginti psichinės sveikatos problemas, nes vartotojai susiduria su kibernetiniu patyčiomis. Tyrėjai nustatė, kad maždaug pusė iš daugiau nei 6000 apklaustų žmonių, kurių amžius buvo nuo 10 iki 18 metų, 2020 m. patyrė kibernetines patyčias. Vienas iš socialinių tinklų trūkumų yra tai, kad jie leidžia žmonėms platinti žalingus gandus ir naudoti įžeidžiančią kalbą, kuri gali sukelti ilgalaikę emocinę žalą kitiems.

Be to, daugelis nacionalinių apklausų ir gyventojų tyrimų rodo neigiamą socialinių tinklų poveikį vartotojų psichinei sveikatai. Pagal apklausos duomenis, 2009–2017 m. Jungtinėse Valstijose paauglių savižudybių bandymų skaičius išaugo 25 %. Šis laikotarpis sutampa su didėjančiu socialinių tinklų platformų naudojimu, nors socialiniai tinklai galėjo neprisidėti prie visų šių incidentų. Šį poveikį patvirtino 2021 m. tyrimas, kuris parodė, kad mergaitės, kurios nuo 13 metų socialinius tinklus naudojo mažiausiai dvi valandas per dieną, suaugusios turėjo didesnę klinikinę savižudybės riziką.

Neigiami poveikiai ir susijusios būklės

Socialiniai tinklai gali skatinti menkavertiškumo kompleksus. Pavydas ir nepasitenkinimas gali kilti, kai žmonės mano, kad jų išvaizda ar gyvenimo būdas neprilygsta kitų socialiniuose tinkluose matomam vaizdui. Pagal 2018 m. tyrimą, intensyvus socialinių tinklų naudojimas daro žmones labiau vienišus, o ne mažiau, sukuria atstumą nuo draugų ir šeimos, taip pat skatina kibernetines patyčias. Tyrimas taip pat teigė, kad sumažinus socialinių tinklų naudojimą, žmonių savijauta pagerėja, nes jie jaučiasi mažiau vieniši ir izoliuoti.

Be to, nereguliuojamas socialinių tinklų naudojimas sukelia FOMO – baimę praleisti kažką svarbaus. Pavyzdžiui, kai žmonės mano, kad kiti linksminasi labiau nei jie arba vyksta speciali drabužių išpardavimas, tai gali pakenkti jų savivertei ir lemti prastus sprendimus bei psichinės sveikatos problemas. Dėl to žmonės gali teikti pirmenybę socialiniams tinklams, o ne asmeniniams susitikimams, arba obsesiškai tikrinti telefoną net miego sąskaita.

Teigiami poveikiai

Nepaisant daugelio trūkumų, socialiniai tinklai vis dar yra naudinga priemonė, jungianti žmones ir bendruomenes visame pasaulyje.

Daugelis žmonių gauna naudos iš mažų grupių socialinių tinklų pagrįsto bendravimo. Vaikai, turintys socialinių įgūdžių problemų ar nerimą, gali išreikšti save ir bendrauti su kitais per socialinius tinklus. Kadangi tai leidžia žmonėms susisiekti ir susitikti su bendraminčiais, tai ypač naudinga atskirtoms bendruomenėms, tokioms kaip LGBTQIA+ bendruomenė.

Socialiniai tinklai suteikia platformą tiems, kurie neturi balso. Pavyzdžiui, žmonės, patyrę prievartą ar smurtą, gali išreikšti savo nuomonę, aptarti savo sunkumus ir rasti paramą bendruomenėse, tokiose kaip #MeToo. Taip pat socialiniai tinklai gali būti saviraiškos ir kūrybiškumo bei švietimo ir informacijos įrankis.

Apibendrinant, ribojant socialinių tinklų naudojimą iki 30 minučių per dieną, žmonės gali padėti sau išvengti kai kurių neigiamų pasekmių, sumažindami FOMO ir su juo susijusius neigiamus efektus. Didindami savo sąmoningumą apie tai, kiek laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, galite pagerinti savo nuotaiką, koncentraciją ir psichinę savijautą.