Šalom! Šį nuostabų šeštadienio rytą „Goldman Sachs” treideris pasakoja šiek tiek modifikuotą senovinę talmudišką pasaką-mįslę…

Šalom! Šį nuostabų šeštadienio rytą „Goldman Sachs” treideris pasakoja šiek tiek modifikuotą senovinę talmudišką pasaką-mįslę, kokių prieš tūkstantį metų klausydavo žydų vaikai. Mįslės atsakymas yra pabaigoje, bet jei atspėsi, apie ką tai, dar nepabaigęs skaityti, vadinasi, turi, mano drauge, tai, ką žydai vadina „idiše nišome” – o tai jau didelis pagyrimas! Puiki meninė proto mankšta, ypač tinkanti ir vaikams! Taigi, klausyk

Nebylioji mergaitė

Gyveno kadaise mergaitė. Būtina iškart pabrėžti, kad ji buvo viena iš tų, kurios mėgo karišką tvarką. Jei tik kas – iškart stodavo rikiuotėn. Juoba kad jai nebuvo svarbu – rikiuotis pagal ūgį ar šiaip, kaip papuola. Jai tiesiog buvo svarbu būti šalia kitų. Jausti draugės petį, kaip sakoma. Nes ji turėjo problemų su pusiausvyra: kai buvo viena, mergaitė galėjo iškart nuvirsti ant šono, ypač, jei būdavo plona. Jei ji buvo stora, galėjo dar šiek tiek laiko ir išsilaikyti stovėdama. Bet neilgam. Nes ji neturi kojų. Neturi ji ir rankų. Visiškai neįgali ta mergaitė, vargšelė… Galvos ji irgi neturi, todėl galima pamanyti, kad ji yra kurčia ir nebylė. Ir dar akla prie viso to. Bet ji, gerai pagalvojus – galingiausia pasaulio deivė, kuriai lenkiasi visi. Lenkiasi ir bando suvokti, ką ji nori jiems pasakyti (neišleisdama jokio garso, beje). Nes ji kalba tokia ypatinga kalba – be jokio garso. Kuri perduodama oru, o gali būti perduodama ir vakuume. Bet kur ta kalba pasiekia – tiek kosmose, tiek povandeniniame laive ant jūros dugno. Tarsi tiesiogiai telepatiškai – iš jos proto į Tavo protą (jei tokį turi, aišku). Vienintelė sąlyga tokiai komunikacijai – reikia šiek tiek šviesos, nes tamsoje ta mergaitė tyli. Tiesa, būna tokių išsilavinusių žmonių, kurie balsu gali perduoti viską pažodžiui, ką ji sako. Bet jų ne tiek daug šiame pasaulyje.  Todėl kiekvienam tenka tą deivę bandyti suprasti individualia tvarka. Netgi mažiems vaikams. Tai užtrunka. Bet, kai Tu suprasi jos slaptą kalbą, tos didžios begalvės ir bebalsės deivės, kaip lengva Tau pasidarys gyventi! Kai pradėsi ją suprasti, Tave visi ims gerbti – žinoma, jei atsiminsi, ką ta deivė Tau bylojo. Tik Tau. Tyliai ir paslaptingai. Ir todėl daugelis žmonių negali su ta deive išsiskirti. Jie taip ir gyvena, tampydami su savimi jos nepatvarų kūną ir kiekvieną laisvą minutę klausydamiesi jos kalbų. Ji nieko nepraleis: kas tik užsinori, su tuo ji ir kalba. Ji pasakoja apie viską. Viskas, ką mes žinome šitame gyvenime, mes žinome iš jos.

Kaip tai? Kas ji tokia ypatinga?
Atsakymas paprastas, mano drauge.

Tai – knyga.