DEKONSTRUKCIJA
Kas susprogdino Nordstream?
Norint suprasti, kas vyksta, o ne bukai ryti propagandos „naratyvus”, reikia suprasti JAV politikos konkrečius geopolitinius tikslus. Tai ilgalaikė, sena Amerikos strategija, kurią D.Trampas tiesiog savo metodais vykdo toliau. Resursų kontrolė ir bet kokių rimtų geopolitinių varžovų JAV dominavimui pašalinimas ar bent maksimalus nusilpninimas.
Savo geopolitinėje doktrinoje tą nedviprasmiškai suformulavo Zbigniewas Brzezinskis knygoje The Grand Chessboard (1997) ir daugybėje vėlesnių straipsnių ir kalbų. Esmė – didžiausia grėsmė JAV hegemonijai Eurazijoje būtų Vokietijos (ar visos Vakarų Europos) technologinis ir pramoninis potencialas sujungtas su Rusijos žaliavomis ir energija.
Toks derinys galėtų sukurti autonomišką geopolitinį bloką, autoriaus žodžiais tariant „potencialų Eurazijos konsolidacijos scenarijų, kuris būtų nepalankus JAV“. Jis nekalbėjo vien apie „pigius resursus“, bet apie struktūrinę galios sintezę – technologijas, kapitalą, resursus, gyventojus.

Daugelis vokiečių politikų Nordstream matė kaip Willy Brandto garsiosios „Ostpolitik“ teorijos tęsinį. Tikslas – padėti pokario Vokietijai atsigauti ir atkurti ryšius su kitomis Europos valstybėmis, naudojant pigias rusiškas dujas, kad skatintų klestinčią Vakarų Europos rinką ir prekybą. Vokietijos vyriausybė, vadovaujama Angelos Merkel, darė milžinišką politinį ir ekonominį spaudimą, kad Nordstream-2 būtų paleistas.
Dabar JAV pastangomis ši politika galutinai sunaikinta. ES tampa politine, karine ir ekonomine JAV marionete be jokių didesnio savarankiškumo požymių, išskyrus pasipūtėliškas kalbas. 2024 m. suskystintų dujų importas iš JAV buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei 2021 m., o artimiausiu metu importas iš JAV sudarys 65 proc. Europos poreikio.
Dar daugiau, ES įsipareigojo iš JAV pirkti kasmet dujų už 250 milijardų USD, t.y. iki 2028 m. trigubai padidinti importą. Tuo Europa taptų faktiškai visiškai priklausoma nuo JAV dujų. Iki 50 proc. pigesnėms rusiškoms dujoms bet kokia galimybė buvo užkirsta susprogdinus Nordstream dujotiekius. Nekalbant jau apie kokį nors ekonominį bendradarbiavimą, faktiškai ilgam palaidotą karo Ukrainoje.
1. Rusijos diversijos versija
Iškart po vamzdynų sprogdinimo amerikiečių žiniasklaida traktavo tai kaip neišspręstą mįslę. Rusija buvo nuolat įvardijama kaip tikėtinas kaltininkas, paskatinus Baltųjų rūmų atsargiai skleidžiamais „nutekėjimais”. Tačiau niekada nebuvo bent bandyta logiškai paaiškinti, kodėl Rusija turėjo „sunaikinti” savo milijardus kainavusį, pelningą vamzdyną ir politinės įtakos įrankį.
Rusijos tikslui – spausti Europą kainomis ir tiekimu, fizinis vamzdžio naikinimas nereikalingas. Tą patį (ar net daugiau) galima pasiekti sustabdžius srautus, bet išsaugant infrastruktūrą ateičiai, t.y. tiesiog „užsukus kranelį”. Priešingai, susprogdinus Nordstream tokio spaudimo Europai priemonė buvo prarasta.

Be to, Nordstream-2 buvo nepradėjusi veikti ir veikti negalėjo, nes Vokietija buvo sustabdžiusi sertifikavimą. O Nordstream-1 srautus dar prieš sprogdinimą „Gazprom“ sustabdė neribotam laikui dėl turbinos gedimo. Sprogdinimas sunaikino Rusijos derybinę kortą ateičiai, nekalbant apie didžiulę tiesioginę finansinę ir turtinę žalą.
Operacija įvyko ne Rusijos kontroliuojamuose vandenyse, o Danijos ir Švedijos išskirtinėse ekonominėse zonose. Tai padidintos aptikimo rizikos aplinka, kur daugybė NATO/ES stebėjimo priemonių, demaskavimo galimybė beveik neabejotina ir Rusijai politinė kaina būtų milžiniška.
Šiuo metu net didžiausi Vakarų ir tautinės mūsų propagandos ruporai neberemia idiotams skirtos versijos, kad Rusija pati susprogdino savo strateginį dujotiekį. Ir beprotiška, bepročiams skirta propaganda visgi turi ribas.
2. JAV diversijos versija
Aišku, tai Seymouro Myrono Hersho – amerikiečių ir viso pasaulio tiriamosios žurnalistikos žvaigždės – tyrimas. S.Hershas turi daug šaltinių JAV institucijose ir yra atskleidęs daug politikoje slėptų faktų – nuo Pietų Vietnamo kaimų gyventojų žudynių My Lai kaimelyje, kai jo tyrimas prisidėjo prie Vietnamo karo pabaigos iki JAV kariuomenės kankinimų ir kalinių išnaudojimo Abu Graibe, Irake. Pulitzerio premijos ir daugelio garbingų publicistikos apdovanojimų laureatas, kurio visi tyrimuose pateikti faktai po to pasitvirtino.
Pagal S.Hersho gautus šaltinio duomenis, D.Bideno sprendimas naikinti dujotiekius priimtas po daugiau nei devynių mėnesių labai slaptų diskusijų Vašingtono nacionalinio saugumo bendruomenėje. Didžiąją dalį to laiko užėmė ne klausimas ar vykdyti misiją, o kaip ją atlikti taip, kad nebūtų aiškių ženklų, kas už to stovi.
Nordstream-1 Vašingtono požiūriu jau buvo pakankamai pavojingas, tačiau Norstream-2 padvigubintų pigių dujų kiekį, prieinamą Vokietijai ir Vakarų Europai. Antrasis vamzdynas taip pat galėjo tiekti daugiau nei 50 proc. Vokietijos metinio vartojimo. Veiksmai, kuriuos būtų buvę galima priskirti administracijai, pažeistų JAV pažadus minimalizuoti tiesioginį konfliktą su Rusija. Slaptumas buvo būtinas.
Planavimas
Bideno administracija darė viską, kad išvengtų informacijos nutekėjimų. Planavimas vyko 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje, tiksliai žinant apie prasidėsiantį didelį karą Ukrainoje. Dalyvavo J.Bidenas ir jo užsienio politikos komanda — nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas, valstybės sekretorius Tony Blinkenas ir Valstybės departamento politikos vicesekretorė Victoria Nuland.
J.Bidenas įgaliojo Jake‘ą Sullivaną suburti tarpagentūrinę grupę, kad parengtų planą. 2021 m. gruodį J.Sullivanas sušaukė iš Jungtinių štabų vadovybės, CŽA, Valstybės ir Finansų departamentų sudarytą darbo grupę. Aukščiausio lygio slaptų susitikimų saugiame kambaryje Senajame vykdomųjų biurų pastate, greta Baltųjų rūmų.

Jūrų laivynas siūlė panaudoti ką tik įvestą ginkluotėn povandeninį laivą tiesioginiam vamzdyno puolimui. Karinės oro pajėgos aptarė bombų su uždelsto veikimo užtaisais numetimą, kurias būtų galima iššauti nuotoliniu būdu. CŽA argumentavo, kad bet koks veiksmas turi būti slaptas. Jei ataka būtų priskirta Jungtinėms Valstijoms, tai būtų karo aktas.
Williamo Burnso, CŽA vadovo įgaliota darbo grupė, kurios nariai netgi atsitiktinai įtraukė žmogų, gerai pažįstantį nardymo pajėgų galimybes. Per kelias savaites CŽA darbo grupės nariai pradėjo kurti planą slaptai operacijai, kurioje giliavandeniai nardytojai turėtų susprogdinti vamzdyną.
Kovo mėnesį komandos nariai nuvyko į Norvegiją susitikti su Norvegijos slaptąja tarnyba ir jūrų laivynu. Interesas – Nordstream sunaikinimas leistų Norvegijai parduoti žymiai daugiau savo dujų Europai. Norvegijos jūrų laivynas greitai rado tinkamą vietą — sekliose Baltijos jūros vandenyse kelių mylių atstumu nuo Danijos Bornholmo salos.
Bet kilo problema – bet koks netradicinis povandeninis aktyvumas Bornholmo vandenyse galėjo patraukti Švedijos ar Danijos jūrų laivynų dėmesį, kurie galėtų apie tai pranešti. Be to, Rusijos jūrų laivynas turėjo stebėjimo technologiją, gebančią pastebėti ir aktyvuoti povandenines minas.
Sprogmenys turėjo būti užmaskuoti taip, kad Rusijos sistema juos laikytų natūralios aplinkos dalimi — tam reikėjo pritaikymo pagal konkretų vandens druskingumą. Todėl nutarta pasinaudoti NATO jūrų pratybomis BALTOPS 22. Pratybų planuotojai įtikinti įtraukti į programą minavimo ir išminavimo mokymus.
Operacija
Jūroje prie Bornholmo kranto vienos NATO komandos treniravosi padėti minas, o konkuruojančios komandos mokėsi naudoti naujausias povandenines technologijas jų suradimui ir sunaikinimui. Tai buvo tiek naudingas pratimas, tiek geniali priedanga. Narai atliko savo darbą ir galingi C4 sprogmenys buvo paruošti BALTOPS22 pabaigoje, su 48 valandų laikmačiu.
Bet prezidento aplinkoje kilo nerimas, kad dviejų dienų langas detonacijai bus per arti pratybų pabaigos ir būtų akivaizdu, kad Amerika tame dalyvavo. Baltieji rūmai pateikė naują užklausą: „Ar lauke dirbantys vyrai gali sugalvoti būdą, kaip susprogdinti vamzdynus vėliau, pagal komandą?“.
C4, pritvirtinti prie vamzdynų, turėjo būti aktyvuoti trumpu pranešimu. Tačiau uždelsimo laikmačiai, pritvirtinti prie bet kurio iš keturių vamzdynų, galėjo netyčia būti aktyvuoti dėl sudėtingo jūros fono triukšmo maišalynės didelės laivybos Baltijos jūroje — nuo artimų ir tolimesnių laivų, povandeninio gręžimo, seisminių įvykių, bangų ir net jūros gyvūnų.
Tam išvengti sonarinis plūduras turėjo skleisti unikalų, žemo dažnio tonų seką — panašią į fleitos ar pianino skambesį – kurią tik vieną atpažintų laikmatis ir po iš anksto nustatyto valandų skaičiaus paleistų sprogmenis. 2022 m. rugsėjo 26 d. Norvegijos karinis P8 stebėjimo lėktuvas atliko „įprastą skrydį” ir numetė sonaro plūdurą.
Signalas pasklido po vandeniu — pirmiausia iki „Nordstream 2“, o vėliau — iki „Nordstream 1“. Po kelių valandų galingi C4 sprogmenys buvo aktyvuoti ir trys iš keturių vamzdynų buvo išjungti. Per kelias minutes ant vandens paviršiaus pasirodė metano dujų burbulai ir pasaulis sužinojo, kad įvyko kažkas negrįžtamo.
Prasitarimai

Dėl progresuojančia demencija sergančio J.Bideno ir jo lygmenį atitinkančios aplinkos dar planuojant „slaptą” operaciją ne kartą apie ją buvo prasitarta viešai. Daugelis planavime dalyvavusių žmonių buvo sutrikę dėl nurodymų į būsimą ataką. „Tai buvo lyg padėti atominę bombą ant žemės Tokijuje ir pasakyti japonams, kad ją detonuosime,“ sakė šaltinis.
2022 m. sausį vicesekretorė Nuland Valstybės departamento brifinge pasigyrė žurnalistams: „Noriu jums būti labai aiški, jei Rusija puls Ukrainą, vienu ar kitu būdu Norstream nebus įgyvendintas.“
2022 m. vasario 7 d. J.Bidenas po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, spaudos konferencijoje drąsiai pareiškė: „Jei Rusija puls… Nordstream daugiau nebus. Mes tai užbaigsime.“ Įrašas prieinamas Youtube, galite pasitikrinti.
Po sprogimų T.Blinkenas viešai džiūgavo: „Tai yra labai svarbu ir suteikia milžiniškų strateginių galimybių ateinantiems metams!” V.Nuland: ” Kaip ir jūs, aš esu, ir manau, administracija yra labai patenkinti žinodami, kad Nordstream dabar yra metalo gabalas jūros dugne.“
Bent kiek suvokiantys, kas vyksta, pasaulio politikai suprato, kas atsitiko. Būsimasis Lenkijos UR ministras, tuo metu EP parlamentaras R.Sikorskis kelios valandos po sprogimo savo „X“ paskyroje parašė: “Thank you, USA.” ir pridėjo nuotrauką su dujų išsiliejimu jūroje. Po kelių dienų, kažkam paprotinus, tą įrašą ištrynė.
Geriausias požymis, kad S.Hersho tyrimas yra pagrįstas – JAV administracija pavadino jį „nesąmone”, bet konkrečiai net nebandė neigti nei vieno jame nurodyto fakto. Baltųjų rūmų atstovė Adrienne Watson: „Tai melas ir visiška fikcija.“ CŽA atstovė Tammy Thorp: „Šis teiginys yra visiškai ir visiškai neteisingas.“
3. Ukrainos diversijos versija
Sprogimai vyko Baltijos jūros Švedijos ir Danijos išskirtinėse ekonominėse zonose. Abi valstybės 2022 m. rudenį pradėjo tyrimus, kuriuose nustatė sabotažo faktą. 2024 m. vasarį tyrimus nutraukė, „nesant pakankamų įrodymų”. Panašu, kad paprasčiausiai nenorima tyrimų baigti iki galo, nes paaiškėjo tai, ko nedera paskelbti.

Tyrimas
Vokietija tyrimą tęsia pagal ukrainiečių nusamdytos civilinės jachtos versiją. Tyrimas kriminalinis, ne politinis, Vokietija tiria konkrečius asmenis, ne kitos valstybės ar jos organizacijų atsakomybę. Vienas įtariamasis sulaikytas Italijoje. Kitą įtariamąjį Lenkijos teismas atsisakė išduoti Vokietijai. Abu kaltę kategoriškai neigia.
Pagal šią versiją ukrainiečiai – 5 vyrai ir moteris – išsinuomavo civilinę jachtą „Andromeda” ir prisidengę turizmu surengė ir įvykdė vamzdynų sprogimus. Įrodymai grindžiami tuo, kad jachta 2 – 3 savaites prieš sprogimus plaukiojo tame jūros regione ir joje buvo rasti sprogmenų pėdsakai. Tyrimas remiasi maršrutais, nuomos laiku, sprogmenų pėdsakais jachtoje.
Nord Stream vamzdis – 4 cm specialaus plieno su iki 11 cm betono apvalkalu. Pagal viešai cituojamus Vokietijos tyrimo dokumentų aprašymus, buvo mažiausiai 4 užtaisai, kiekvienas iki 27 kg specialaus karinio sprogmens RDX/HMX mišinio, uždėti iki 90 m gylyje. To pakanka pažeidimui, po kurio dėl vidinio slėgio vamzdis suplyšta pats.
Tokie plastikiniai kariniai sprogmenys net kasybai ir griovimui išduodami tik licencijuotoms įmonėms, laikomi kontroliuojamose saugyklose, kiekvienas kilogramas apskaitomas. Realiai turi prieigą valstybiniai kariniai ir žvalgybos padaliniai. Specialiosios pajėgos arba kariniai inžinieriai su povandeninės veiklos kompetencija.
Civiliui gauti tokių sprogmenų reikšmingu kiekiu beveik neįmanoma, paprastam kariškiui – taip pat. Dešimčių kilogramų kariniai sprogmenys praktiškai prieinami tik organizuotoms, valstybinio lygio struktūroms. Tokiam nardymui reikia ne tik povandeninio minų montavimo patirties, sprogimų sinchronizacijos, bet ir profesionalių mišrių dujų (trimix), dekompresijos kameros.
Visa ši įranga licenzijuojama ir jos pirkimai ar net nuoma lengvai susekami. Todėl visiškai slaptai, kitos valstybės teritorijoje tokio lygmens diversiją slaptai gali atlikti tik specialiai apmokyti kariniai specialistai, turintys valstybės palaikymą ir aprūpinimą. Atsitiktinai susibūrusiems entuziastams, net ir turintiems nardymo patirties, tokia užduotis praktiškai neįmanoma.
Be to, kad keli atskirti užtaisai skirtingose vietose (iki 70 km atstumu), skirtingame gylyje sprogtų beveik tuo pačiu metu be tiesioginio žmogaus dalyvavimo tuo momentu – sunkiai išsprendžiama. Paprasti laikmačiai neužtikrina sekundžių ar minučių tikslumo, šaltame vandenyje jie nepatikimi po kelių parų ar savaitės.
Kad keli laikmačiai suveiktų vienu metu, reikia kalibruoti juos tarpusavyje, kas daroma laboratorijose ir karinėse bazėse. Nuotolinis paleidimas akustiniais signalais reikalauja specialių siųstuvų, turi būti suderinti su foniniu triukšmu, gali būti nepatikimi dideliais atstumais. Tai civiliams neprieinama ir naudojami tik kariniame minavime.
Todėl pradinė „ukrainiečių diversijos” versija, kad tą padarė keletas patriotiškų Ukrainos piliečių, veikiai buvo pakeista į „Ukrainos kariuomenės specialiosios grupės operaciją”. Ir paskleista daugiausiai Wall Street Journal ir keleto kitų JAV leidinių, remiantis anoniminiais šaltiniais. Jokių oficialių šaltinių pranešimų ta tema dar nėra.

Galima baigtis
Tyrimas bus sunkus. Tiesioginių liudininkų nėra, prisipažinimų nebus. Sprogmenų pėdsakai jachtoje? Jie surenkami specialiais tyrimo tamponais ir laboratorijoje tiriama nano dalelių lygmeniu. Tokie mikropėdsakai išlieka ant paviršių ilgai, kol juos kas nors nuvalys.
Ypač uždarose patalpose, ant porėtų paviršių (mediena, audiniai, kilimai), jei nebuvo intensyvaus plovimo, nebuvo stiprių tirpiklių. Tyrimuose žinoma daug atvejų, kai sprogmenų pėdsakai randami praėjus keleriems metams. Juos gali palikti bet kas, lietęs ranka sprogmenį ir buvęs jachtoje prieš mėnesį ar metus, teisme tai joks įrodymas.
Dekompresijos komercinė kamera sveria tonas ir į tokį laivelį netilptų. Maža jachta teoriškai galėtų sutalpinti nešiojamą dekompresijos kamerą, bet tokia įranga civilinėje aplinkoje kartu su daugeliu specialių dujų balionų ir nardymo įranga sunkiai paslepiama ir beveik neišvengiamai būtų pastebėta.
Įrodymams būtina nustatyti, kad jachta ilgą laiką stovėjo būtent virš ar šalia sprogdinimo vietų, pakankamai ilgą laiką, suderinamą su nardymais. Būtini karinių stebėjimų duomenys, patvirtinantys mažą paviršinį laivą toje vietoje. Palydovinė žvalgyba mato viską ir visada.
SAR – palydovinė radarų sistema, kuri siunčia radijo bangas, priima jų atspindžius ir iš jų sukuria vaizdą. SAR „mato“ bet kokiu oru ir bet kuriuo paros metu (naktį, per debesis, rūką, lietų). Ji galėjo matyti laivus naktį ir net blogu oru Baltijos jūroje. Tačiau nekalbama apie jokius SAR vaizdus, kurie aiškiai patvirtintų „Andromedos“ buvimą sprogimų vietoje.
Silpniausia šios versijos dalis, mano nuomone, ją faktiškai paneigianti – motyvacijos nebuvimas. Sunaikinimo metu nei viena iš Nordstream vamzdyno šakų neveikė ir neaišku buvo, ar iš viso kada nors veiks. Jokių, nei vieno cento pajamų Rusijai negeneravo.
Tuo tarpu per pačią Ukrainą ėjo ir pilnu tempu veikė dujotiekis iš Rusijos į Europą, nešęs Maskvai milijardines pajamas. Tačiau Ukraina priešo naudai veikiančio ir suteikiančio jam didžiules pajamas karui vamzdyno nelietė? O sprogdino tuščius vamzdžius, rizikuodama reputacija ir demaskavimu?
4. Danijos žurnalistų tyrimas

Vis daugiau žmonių Danijoje abejoja tuo, ką Vokietijos tyrimo institucijos nori parduoti kaip tiesą. Žinomi Danijos žurnalistai komentuoja – jau seniai buvo akivaizdu, kad už to stovi JAV. Abejojama, ar garsioji burinė jachta „Andromeda”, su kuria, kaip teigiama, išplaukė į išpuolį įtariami Ukrainos teroristai, buvo netgi netoli nusikaltimo vietos.
Atidžiai nagrinėjami Vokietijos federalinio generalinio prokuroro tyrimo dėl „Nord Stream“ dujotiekio sprogdinimų rezultatai. Kaip rugsėjo pabaigoje pranešė „Norddeutscher Rundfunk“ (NDR), danų portalo „Frihedsbrevet“ tinklalaidėje „Taskforce Nord Stream“ nagrinėjami neatitikimai ir neatsakyti klausimai.
Danijos tiriamosios žurnalistikos atstovas Bo Elkjæras, rašantis dienraščiui „Dagbladet Information“, NDR teigė, kad įrodymų dėl „Andromedos“ nepakanka. Aštuonių dalių „Frihedsbrevet“ laidų transliacija prasidėjo rugpjūčio 31 d., praėjus savaitei po to, kai Federalinė generalinė prokuratūra paskelbė apie įtariamojo Serhii K. suėmimą Italijoje.
Laidos prodiuseris Thomas Arentas ir jo žurnalistų komanda ieško įvairių galimų nesutapimų ir prieštaravimų. Tarp jų laidoje pateikiama tariama trijų dienų „Andromeda“ viešnagė Baltijos jūros Christiansø salos, esančios visiškai netoli sprogimo vietų, uoste prieš pat išpuolius.
Pasak NDR, salos administratorius Søren Thiim Andersen „Frihedsbrevet“ žurnalistams sakė, kad nė vienas salos gyventojas neprisimena nei tos „Andromedos“ jachtos, nei jos įgulos. Uosto mokėjimo aparato išrašuose taip pat nebuvo jokios nuorodos į burinę jachtą. Tačiau salos gyventojai matė kitus laivus.
Salos administratorius Andersenas kalbėjo apie „tris Amerikos karo laivus“, kurie, nors ir nebuvo įtraukti į elektroninius jūrlapius dėl „sutrikusio signalo perdavimo”, buvo pastebėti vietos jūros gelbėjimo komandos. Salos gyventojai buvo valdžios griežtai prisaikdinti tylėti dėl šių laivų pastebėjimo.

„USS Kearsarge” (LHD-3) yra trečiasis JAV karinio jūrų laivyno „Wasp” klasės amfibijos šturmo laivas. Buvo dislokuotas Baltijos jūroje 2022 m. kovo mėn.–2022 m. spalio mėn. Dalyvavo NATO karinių jūrų pratybose BALTOPS 22. Beje, rugpjūčio 20 d. buvo atvykęs į Klaipėdą.
Tai atitinka ir salos uosto kapitono Johno Ankero Nielseno 2024 m. rugsėjo pabaigoje Danijos laikraščiui „Politiken“ pateiktą pareiškimą. Jis taip pat pastebėjo „USS Kearsarge“ tarp aptariamų laivų, apie kuriuos salos gyventojams uždrausta kalbėti. Įvesti nekalbėjimo apie tai įsakymai taip pat aptarti „Frihedsbrevets“.
Įvairių Vokietijos žiniasklaidos priemonių atliktų tyrimų duomenimis, 2022 m. JAV CŽA ir Nyderlandų karinės žvalgybos tarnyba įspėjo Vokietijos vyriausybę apie išpuolį prieš „Nord Stream“ dujotiekį , kuris turėjo būti įvykdytas vykdant „BALTOPS“ pratybas.
Išvados
Manau, kad tai būtent tas atvejis, kai išsiaiškinti tiesą sprendimų priėmėjams nenaudinga. Byla, kada valstybės žino daugiau, nei atskleidžia, o visuomenė gauna „pakankamą“, bet ne pilną tiesą. Tokios bylos kartojasi, kai susikerta žvalgyba, geopolitika ir didelė reputacinė rizika.
Daugeliu atvejų po ilgos pauzės – oficialios versijos paskelbimas, ribotas nepriklausomas patikrinimas, įslaptinimai „dėl nacionalinio saugumo“. Naudingų valdžiai „naratyvų” nutekinimai savai žiniasklaidai vietoje pilno atskleidimo. Ir, savaime suprantama, niekada nebus atsakyti klausimai apie užsakovus.
Tyrimai ir toliau bus nukreipti ne į organizuotas valstybines struktūras ar pačias valstybes, o į atskirus asmenis. Jau dabar aišku, kad truks metų metais ir niekuo nesibaigs. Jeigu kada nors ir pasieks teismą, nuosprendžių nebus „dėl įrodymų trūkumo”.
Ir turėsime naują brolių Kenedžių, M.Liuterio Kingo, rugsėjo 11-sios, Lockerbie ir kitų bylų variantą su įslaptintais duomenimis ir sprendimais, kuriais visuomenei parodoma špyga ir ji tą puikiai supranta.
Algimantas Rusteika
Algimantas Rusteika – nepriklausomas geopolitikos analitikas ir komentatorius, daugiau nei du dešimtmečius stebintis tarptautinės politikos dinamiką. Jis analizuoja globalius procesus per Lietuvos ir regiono perspektyvą, padedamas skaitytojams suprasti sudėtingą pasaulinės politikos audinį.