ISTORIJA
Grenlandija tarp imperijų: Arkties geopolitinė šerdis
Grenlandija ilgą laiką buvo tik baltas plotas pasaulio žemėlapiuose, kuriame nevyko nieko, kas privalėtų įeiti į didžiąsias istorijos kronikas. Taip bent atrodė tiems, kurie matavo pasaulį karais, revoliucijomis ir sostinių diplomatija. Tačiau iš viršaus žvelgiant į Šiaurės ašigalio projekciją tampa aišku, kad Grenlandija guli ten, kur susikerta trys didžiosios erdvės – Šiaurės Amerika, Eurazija ir Arkties vandenynas. Tokia padėtis niekada nebūna neutrali. Ji generuoja konkurenciją, informacijos rinkimą, kariuomenių planavimą ir ilgalaikius strateginius projektus, kuriuos dažniausiai supranta tik generolai, geologai ir žvalgybų analitikai.
Dvidešimtajame ir dvidešimt pirmajame amžiuose Grenlandija pradėjo keistis iš tolimos kolonijos į geopolitinę aikštelę. Žemės gelmėse slypi retieji žemės metalai, grafitas, uranas ir kitos medžiagos, reikalingos branduolinei energetikai, gynybos pramonei ir moderniai elektronikai. Virš jos driekiasi oro ir raketų trajektorijos, jungiančios Euraziją ir Šiaurės Ameriką. O pati sala atsiduria logistinės transformacijos centre, nes tirpstant Arkties ledams iš teorinių linijų formuojasi realūs jūrų keliai, trumpesni ir ekonomiškai patrauklesni nei tradiciniai maršrutai per Suecą ar aplink Afriką. Šiame procese Grenlandija tampa ne ekrano fonu, o mazgu, kuriame persikerta valstybės, korporacijos ir karinės struktūros.
Tačiau salos statusas nėra paprastas. Grenlandija formaliai priklauso Danijai, nors turi plačią politinę autonomiją ir vietinę inuitų valdyseną, kurios ilgalaikis tikslas yra nepriklausomybė. Danija ją finansuoja subsidijomis, Jungtinės Valstijos ten įtvirtino karinę infrastruktūrą, Kinija pasiūlė investicijas į kalnakasybą, o vietos politinis elitas atsiduria tarp ilgalaikio identiteto siekio ir ekonominės realybės, kurią lemia ištekliai ir logistika. Kiekviena iš šių jėgų mato skirtingą salos ateities modelį.
Šioje aplinkoje JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymas įsigyti Grenlandiją nebuvo ekscentriška užgaida, kaip…
Ledas, žmonės ir pirmoji kolonizacija
Danijos–Norvegijos kolonijinis projektas ir evangelizacija
JAV atsiradimas Arkties žemėlapyje (1867–1940)
Antrasis pasaulinis karas — okupacija be šūvio
Šaltasis karas — Arktis tampa šerdimi
Geologija, retieji metalai ir nauji žemėlapiai
Dešinės rankos autonomija — vidaus politinė transformacija
XXI amžius — Arkties atidarymas pasaulio logistikai
JAV sugrįžimas prie klausimo „pirkti ar ne?“
Dabarties ir artimos ateities scenarijai
Viktoras Jašinskas
Viktoras Jašinskas – laisvamanis ir nepriklausomas tyrinėtojas, nebijantis žengti ten, kur istorija slepia savo paslaptis. Jo kelias veda per užmirštas kronikas, nutylėtas tiesas ir nematomus galių tinklus. Tyrinėdamas geopolitiką, filosofiją, istoriją ir žmogaus sąmonės ribas, Viktoras kuria pasakojimus, kurie jungia praeitį, dabartį ir ateitį. Kaip tyrėjas, scenaristas ir vaizdo kūrėjas, jis siekia atskleisti tai, kas ilgus šimtmečius buvo slepiama nuo visuomenės akių.